Ne paslaptis, kad tokių pastatų visame pasaulyje slypi nežmoniškai daug. Visi jie saugo vis kitokią savo baigties istoriją. Ir nors bankrotas - bene pati dažniausia apsileidimo priežastis, manau, kad tai yra tik pretekstas paslėpti kažką svarbesnio. Visada derėtų pasidomėti kiek giliau, nes neretai pinigų stygių lemia daug svaresnės priežastys.

Šiandien noriu jus supažindinti su keliomis apleistomis Lietuvos vietomis, apie kurias labiausiai diskutuojama internete.

Druskininkų sanatorija „Nemunas“

12 aukštų turinti sanatorija buvo pastatyta dar SSRS okupacijos laikais. Kaip pati vyriausybė teigia, nuo 2000 metų „Nemuno“ sanatorija merdėjo ir dirbo nuostolingai, o 2007 metais buvo uždaryta.

Kadangi sunku patekti į pastato vidų, sanatorija vis dar išlaikiusi pakankamai gerą būklę. Viduje apstu baldų, technikos bei kitų daiktų, kurie puikiai praverstų kasdieniam mūsų naudojimui. Vis dėlto pastatui yra padaryta ir žalos. Viename aukšte matomos gaisro žymės, o viršutiniuose aukštuose dalis permirkusių sienų irsta... Ir, rodos, to sustabdyti niekas nežada, nes pažadai šiame pastate įrengti kultūros centrą, parodų, koncertų, teatro sales, turbūt tik ir liks pažadais.

Nemenčinės respublikinė vaikų ligoninė

Veikiausiai šiai ligoninei reiktų skirti 1-ąją vietą, kadangi diskusijos, prisiminimų dalijimasis bei palatos draugų paieška internete vis dar nerimsta. Atrodo, kad per visą ligoninės gyvavimo laikotarpį čia būtų gulėjusi vos ne visa Lietuva.

Kadangi visus kamuoja nostalgiški prisiminimai, apie apsileidimo istoriją niekas nekalba. Internete minimas tik bankrotas. Turbūt teks su šia mintimi ir apsistoti...

FC Vilniaus „Žalgiris” bazė

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai išvaryti iš namų – taip 2009 metais rašė vienas laikraštis. Visa tai lėmė klubo skolos, išaugusios iki 1,5mln. litų (...).

Legendiniam futbolo klubui priklaususioje bazėje buvo ir didžiulis baseinas su gražiu vaizdu į mišką, keleto rūšių pirtys, masažistų, komandos dailininkų, žaidėjų, trenerių bei viso personalo kambariai. Tačiau paskutines savaites futbolininkai turėjo gyventi be elektros. Kurį laiką pastate buvo išjungtas ir šildymas, futbolininkai skundėsi, kad net su striuke viduje buvo šalta.

Šiandien jau ketveri metai, kaip pastato koridoriais nebevaikšto nei vienas to meto garsus atletas. Čia jau spėjo pasidarbuoti ir ilgapirščiai, pastate vyrauja baisi netvarka. Ir nors futbolo klubas nebeturi šios bazės, Vilniaus „Žalgiris“ vistiek sėkmingai siekia pačių geriausių rezultatų!

Vilniaus Jokūbo ligoninė

Tai vienas senesnių Vilniaus pastatų, turintis tikrai įdomią istoriją. Dar 1798 metais čia veikė Lukiškių dominikonų vienuolynas, kurį visai netrukus rusų valdžia perdavė ligoninių komisijos žinion.

1808 metais buvo įsteigta Šv. Jokūbo ligoninė - pirmoji pasaulietinė ligoninė Vilniuje. 1809-1867 metais ligonius prižiūrėjo vienuolės šaritės, o dominikonai rūpinosi sielovada. 1863 metais paskutines savo gyvenimo dienas čia praleido vienas iš sukilimo vadų - Zigmantas Sierakauskas.

Daugiau kaip 3 milijonus litų skolų turėjusios Šv. Jokūbo ligoninės veikla buvo sustabdyta 2003 metų lapkritį. Jos skyriai buvo perkelti į kitas Vilniaus ligonines.

Beržėnų dvaras

Jau 7-ajame dešimtmetyje perpirktos žemės atitekdavo vis kitiems šeimininkams. Galiausiai neogotikinio stiliaus dvaro rūmai buvo pastatyti 1840 metais, bet ir tada šio turto savininkai keitėsi dar ne kartą. Dvare buvę ir išorinių pokyčių, tačiau dabartinę savo išvaizdą yra išlaikęs jau nuo XIX a. pabaigos, kai valdos atiteko Adolfui Čapskiui.

Šalia rūmų buvo pasodintas angliško stiliaus parkas, iškasti tvenkiniai, prabangiai įrengtas dvaro interjeras, sukaupta nemaža meno dirbinių kolekcija... Deja, Čapskis neįvertino savo finansinių galimybių, prasiskolino ir 1902 metais Beržėnų dvarui buvo paskelbtas bankrotas.

Kalbama, kad šiame dvare ir jo apylinkėse vaidenasi. Vis dėlto, niekas negali užtikrinti, ar galima čia aptikti vaiduoklių, tačiau nemaloniai slegiančią nuotaiką pajaučia visi.

Naujosios Vilnios psichiatrinė ligoninė

Išdaužyti langai, graffiti puoštos sienos, benamių palikti daiktai.. Atrodo, tai tipiškas likimo valiai paliktas pastatas, bet vien išgirdus, dar prieš kelis metus gyvavusio šio pastato paskirtį, darosi šiurpu. Ligoninės būklė tikrai labai prasta. Nelikus nei vienam sveikam langui, viduje kiaurai pučia vėjas, pro lubas laša vanduo, byra tinkas...

Šioje ligoninėje veikė vaikų skyrius, todėl pats pastatas gal ir nekelia baimės, tačiau vaikų piešiniai ant sienų, besimėtantys žaislai sukelia tikrai liūdnas emocijas.

Ir tai yra, tik mažytė dalis to, ką turi Lietuva. Tačiau nereiškia, kad tai galime niokoti. Saugokime Lietuvos kultūros paveldą!

Šaltiniai: wikimapia.org, apleisti.lt

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!