Pirmą kartą Islandijos vardą išgirdau iš savo tėčio lūpų. Prisimenu tą akimirką, kai jis su pasididžiavimu pasakojo apie šią, man visai nežinomą salelę, apsuptą Atlanto vandenyno. Tada man buvo 11 metų. Tėtis gyrė, kokia unikali ši šalis, ne tik savo geizeriais ir gamta, bet ir sumaniais piliečiais, kurie puikiai sugeba tinkamai panaudoti Islandijos gamtos išteklius. Tada mano mažoje širdelėje užsiplieskė didelė svajonė - kada nors išvysti Islandiją.
Tai buvo Lietuvos nepriklausomybės pradžios metai 1991 –ieji, perversmo laikotarpis, kai Islandija vienintelė, tokia mažytė valstybėlė, vienu akimirksniu tapo drąsiausia Lietuvą palaikančia jėga. Tuo metu Islandijos tikėjimas Lietuvos laisve ir palaikymas sunkiausiu metu buvo lyg prisilietimas Dieviska nematoma ranka, saugumą ir laisvę užtikrinančiu garantu.
Metams bėgant mano mažutė svajone virto realybe. Tai buvo 2000- ieji metai, kai pirmą kartą pasiekiau Islandija. Tuomet jaučiaus iš tiesų puikiai, juk svečiavaus šalyje, kuri suteikė tokią didžiulę dovaną man ir mano gimtąjai šaliai Lietuvai – laisvės dovaną. Juk tai pati brangiausia dovana, kurią gali gauti kiekviena šalis ir jos pilietis.
Būnant Islandijoje didelį įspūdį paliko nuostabaus grožio gamta, kalnai, iš neapsakomo aukščio krentantys kriokliai, apsupti vaivorykščių, - tai toks įkvepiantis prisiminimas, labiausiai atmintyje išlikęs krioklys Gullfoss. Islandai sužavėjo savo draugiškumu, noru parodyti kokia graži yra jų gimtoji Islandija. Ačiū jiems už jų nuoširdumą ir rūpestingumą.
Islandija, esame panašios ne tik savo teritorija, nedideliu gyventoju skaičiumi, bet ir giliomis istorijos tradicijomis, todėl tampa nesunku suprasti, kodėl vasario 11 dieną tu nusprendei leisti per naujo atgimti nors ir tokiai pat mažai, bet turinčiai stiprią tautinę dvasią valstybei, suteikei galimybę bandyti iš naujo įsitvirtinti didžiųjų valstybių apsuptyje kaip lygiavertei, tačiau didelio laisvės gurkšnio ištroškusiai tautai.
Pripažinai mūsų mažytę šalį tada, kai net galingiausios pasaulio valstybės, atvirai deklaruojančios laisvės ir demokratijos principus nesiryžo savo įsitikinimų viešai įgyvendinti praktikoje. Lig šiol mane žavi Islandijos tikėjimas Lietuvos laisve.
Manau, jog kiekvienam iš mūsų reikėtų nors vienai akimirkai stabtelėti ir prisiminti, jog prie pat Šiaurės ašigalio yra tokia šalis, kuri ne tik vainikavo visų mūsų pastangas ir didelę drąsą atgauti laisvę prieš 23 metus, bet ir patikėjo mūsų kai kam naiviai atrodančiais laisvės siekiais kovojant prieš keliasdešimt kartų galingesnę valtybę. Nors tu esi toli, už tūkstančių kilometrų, tačiau kiekvieno lietuvio širdyje visada išliksi artima ir pirma, prisimenant nepriklausomybės pripažinimo kainą ir skonį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!
Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?
Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.
Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.
Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.