Reportažai iš karo lauko zonos, tiesioginis eteris, kuriame kiekviena sekundė gali virsti katastrofa, nuolatinė įtampa, sėdėjimas tarsi ant adatų... Žurnalistu būti išties pavojinga.
1993 metų spalio 12 diena visais laikais į Lietuvos žurnalistikos istoriją bus įrašyta juodomis raidėmis. Prie savo namų Vilniuje, Fabijoniškėse, ruošdamasis važiuoti į darbą, trimis pistoleto šūviais buvo nušautas vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje – Vitas Lingys. Jis buvo vienas iš tų, kurie kovojo su nusikalstamomis struktūromis, viešino surinktą informaciją.
V.Lingys mafijai padarė milžinišką ekonominę žalą. Vien 1992-1993 m. po „Respublikos“, o jei tiksliau, V.Lingio rašinių nusikalstamos grupuotės patyrė didžiulių nuostolių. Nenuostabu, kad laikui bėgant jis įgijo daugybę priešų. Vieni iš jų buvo „Vilniaus brigada“, užsiėmusi automobilių vagystėmis, turto prievartavimu, kontrabanda ir narkotinių medžiagų platinimu. Ši nusikalstama grupuotė po privatizacijos buvo sukaupusi milžinišką kapitalą, darė labai didelę įtaką Lietuvos politikai ir ekonomikai.
Jie šlavė iš kelio visus, kas tik pasipainiodavo. Vienas iš didžiausių šios gaujos priešų, be abejo, buvo V.Lingys. Ir 1993 m. spalio 12 diena. Du šūviai į pakaušį, vienas – į nugarą. Ši žmogžudystė tapo didžiausią rezonansą sukėlusiu nusikaltimu per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
Policija jam atskleisti skyrė didžiules pajėgas. Buvo apklausti apie septyniasdešimt aplinkinių namų gyventojų, bendradarbiauta su kitų šalių teisėsauga, fiksuota kiekviena smulkmena. Ir tai davė vaisių: buvo sulaikyti žmogžudystės užsakovai ir vykdytojai. Borisas Babičenka, atvežęs bendrus į nusikaltimo vietą, nuteistas kalėti 13 metų ir tris mėnesius, Viačeslavas Savickis, pasirengęs nušauti V.Lingio šunį, jei šis pultų - 14 metų, žurnalisto žudikas Igoris Achremovas - iki gyvos galvos, vėliau bausmė sušvelninta iki 25 metų nelaisvės, o Borisas Dekanidzė, užsakęs žmogžudystę ir organizavęs nusikalstamą judėjimą - mirties bausme sušaudant. Tai buvo paskutinis kartas, kuomet Lietuvoje buvo įvykdyta mirties bausmė.
Statistika taip pat kalba už save. Per praėjusius metus pasaulyje nužudyti 88 žurnalistai, o vien per keturis šių metų mėnesius buvo nužudyti 19 žurnalistų. Daugiausiai jų žuvo Sirijoje – 7. 4 gyvybės neteko Pakistane, du ir trys – Somalyje ir Brazilijoje, vienas ketvirtosios valdžios atstovas nužudytas Turkijoje. Taigi pačios pavojingiausios šalys yra tos, kuriose vyksta kariniai konfliktai, neramumai. Sirijoje iki šiol nesiliauja vyriausybinės kariuomenės ir sukilėlių susirėmimai, Pakistane ir Somalyje tęsiasi smurto protrūkiai, nemažai žmonių žūva ir Brazilijoje. Jei dirbi vienoje iš šių šalių, visuomet esi potencialus taikinys, nesvarbu, esi tos šalies pilietis, ar ne.
Todėl mes dar kartą galime įsitikinti – žurnalisto profesija nėra tik sėdėjimas už stalelio ir blevyzgojimas apie tai, ką Jonas Valančiūnas išdarinėjo su savo mylimąja. Reikia stengtis iš paskutiniųjų rengti įdomius reportažus, rašyti gerus straipsnius, nepaisant to, kad kartais reikia rizikuoti savo sveikata ant net gyvybe.
Juk dar yra alkani žiūrovai ar skaitytojai, kurie yra pasirengę užfiksuoti kiekvieną, net ir pačią menkiausią, klaidą, o po to komentaruose ar pokalbiuose pilti pamazgas ant autorių, net nepagalvojant, kokį pragarišką darbą jie dirba, stengdamiesi nušviesti Lietuvos ar pasaulio įvykius. Ačiū visiems tiems, kurie stengiasi dėl mūsų, kurie dirba tikro žurnalisto darbą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Alvydas Žukauskas – vienas iš Jaunųjų žurnalistų konkurso dalyvių. Šis konkursas - kasmetinės Žurnalistikos instituto šventės „leŽuDi“ renginio dalis. Primename, kad Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto studentų organizuojamas renginys vyksta šių metų gegužės 7-10 dienomis. Šiemet šventė skirta prisiminti dėl savo profesinės veiklos nužudytą žymų žurnalistą Vitą Lingį.