Visų pirma, teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad nesu visiškai žalia „Eurovizijos“ srityje – jau daugiau nei dešimtmetį kiekvienais metais stebiu konkursą, prieš tai dažniausiai perklausau ir visas dainas, pasidomiu atlikėjų biografijomis, veikla, nacionalinėmis atrankomis, reklaminiais turais ir t.t.

Prisimenu, pirmoji mano per televiziją stebėta „Eurovizija“ vyko 2002 m. Taline (Estija). Tada man atrodė, kad šis renginys yra stulbinantis, didingas ir tiesiog kerintis. Bėgant metams, „Eurovizijos“ stebėjimas tapo įpročiu, vėliau pradėjau šiek tiek giliau analizuoti, kas vyksta didžiojoje scenoje. Iki gegužės mėnesio sekdavau Lietuvos ir kitų valstybių atstovų rinkimus, pasiruošimus. Sulaukus renginio savaitės, per pusfinalius ir finalą įdėmiai išklausydavau kiekvienos dainos (nors, tiesą sakant, daugumą jų mintinai išmokdavau dar iki didžiojo finalo) ir laukdavau atsakymo į klausimą: kas šiais metais nugalės?

Aišku, pati įdomiausia šio tarptautinio konkurso dalis – balsavimas, kai kiekviena šalis paskelbia, kam skiria savo balus. Niekam nepaslaptis, kad dažniausiai čia vyksta politinis balsavimas „kaimynas už kaimyną“ – šią tendenciją akivaizdžiausiai parodo Balkanų šalys, tarpusavyje apsikeisdamos aukščiausiais įvertinimais (tiesą sakant, šios tendencijos iki šiol nesuprantu, nes politiškai buvusios Jugoslavijos valstybės labai susipriešinusios).

Taip pat kiekvienais metais Kipras su Graikija, Gruzija su Lietuva apsikeičia aukščiausiais įvertinimais, negailima balų Rusijai (pastebėjau, kad ir ką Rusija deleguotų, vis tiek užima pakankamai aukštą vietą), Šiaurės Europos valstybės taip pat negaili balų savo kaimynams. Kiekvienais metais garsiai kalbama, kad „Eurovizija“ labiau politinis, o ne dainų konkursas, vis dėlto, neįmanoma uždrausti balsuoti už kaimynus.

Lažybų bendrovių „Eurovizijos“ dainų vertinimas

Šiais metais Švedijoje savo jėgas išmėgins 39 valstybių atstovai. Kiekvienas atliks dainą, kuria bandys pavergti klausytojų širdis ir tokiu būdu išplėšti pergalę. Tačiau žinia, kad pirmoji vieta – tik viena. Kažkam teks likti už pusfinalio borto (į finalą iš dviejų pusfinalių pateks po 10 valstybių, o finale prie jų prisijungs dar 6 valstybės), kažkas nesulauks palaikymo didžiajame finale. Tačiau, natūralu, kad kažkas, pelnytai ar nepelnytai, džiaugsis pergale 58–ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Vos tik pradėjus aiškėti atlikėjams ir dainoms, lažybų bendrovės, konkurso kritikai ir fanai puolė sudarinėti įvairius reitingus, spėti laimėtojus ir konkurso „nevykėlius“. Į šią „atrakciją“ įsitraukti teko ir man. Taigi, kad visiškai neprašaučiau pro šalį, nutariau peržvelgti, ką prognozuoja lažybų bendrovės. Kaip susitarusios, didžiausius šansus nugalėti jos skiria pirmajame pusfinalyje dalyvaujančiai Danijai ir antrajame pusfinalyje pasirodysiančiai Norvegijai. Taip pat neblogi šansai užimti pirmą vietą prognozuojami Ukrainai, Nyderlandams, Švedijai, Rusijai, Vokietijai ir Italijai.

Tuo tarpu prasčiausiai vertinami Latvijos, Makedonijos, Islandijos, Rumunijos, Belgijos, Slovėnijos, Juodkalnijos ir Vengrijos šansai nugalėti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse.

Verta paminėti, kad Lietuvos šansai vertinami labai atsargiai – prognozuojama, kad Andrius Pojavis su daina „Something“ turi maždaug vienodus šansus patekti ir nepatekti į finalą.

Mano asmeniniai „Eurovizijos“ dainų vertinimai

Esu perklausiusi išties nemažai „Eurovizijoje“ atliekamų dainų. Turbūt visi, kas bent kiek besidomi šiuo konkursu, pastebi, kad, bėgant metams, pasirodymai keičiasi: anksčiau konkurse svarbiausia buvo daina, jos atlikimas, vėliau pasirodymus vis dažniau papildydavo šokiai, blizgučiai, fejerverkai, dūmai, akrobatiniai triukai ir pan. Taip pat keičiasi ir dainų stilius.

Kažkada buvo šansono stiliaus dainų laikotarpis, vėliau – pop muzikos era, būgnų, baladžių, pop, rock ir kitų stilių vyravimas. Galima teigti, kad šiais laikais labai sunku nuspėti, kokia daina tarp daugybės kitų (metams bėgant, „Eurovizijos“ dainų konkurso dalyvių vis daugėjo) išsiskirs, už kurią Europa atiduos savo balsus. Belieka eksperimentuoti ir tikėtis, kad būtent tas pasirinkimas, kurį išsirinkai, yra teisingiausias. Nors galima įvardyti nemažai atvejų, kai paprasčiausiai bandoma kopijuoti praėjusių metų nugalėtojus. Tenka pripažinti, kad šis kelias nėra teisingas – jis gerų rezultatų dažniausiai neatneša.

Mano asmeniniu požiūriu, „Eurovizijos“ konkursas muzikine prasme yra labai suprastėjęs, nuskurdęs. Nors ir kiekvienais metais įvairių dainų katile atsiranda perliukų, tačiau bendras vaizdas dažniausiai nuvilia. Šiais metais taip pat teko skaityti nemažai komentarų, kuriuose labai pesimistiškai atsiliepiama apie didžiojoje „Eurovizijoje“ skambėsiančias dainas. Be to, šiame konkurse nebūtinai nugali stipriausias – kartais pakanka spaudoje paskelbti kokią sensacingą žinutę apie atlikėją, ir jau galima laukti pergalės.

Perklausiau visas šių metų dainas ir susidariau šiokią tokią nuomonę apie jas. Iš pirmojo pusfinalio labiausiai mane sužavėjo Nyderlandų daina – tiesiog ji kitokia. Esu tikra, kad ji suras savo klausytoją ir bus tinkamai įvertinta (nuoširdžiai to linkiu). Taip pat man patiko Estijos daina – nuoširdi ir paprasta. Tačiau nemanau, kad ji turi daug šansų pasiekti gerų rezultatų – pernai estų baladė kur kas stipresnė. Ir kiek galima siųsti dainas estų kalba? Manau, kad Europai tai jau šiek tiek pabodę.

Šių metų potencialių nugalėtojų danų daina sukurta išties gerai. Jai nieko lyg ir neprikiši – įsimintina melodija tiesiog prašosi niūniuojama, vos ją išgirdus. Tačiau dažniausiai aš tokias dainas, sąmoningai ar nesąmoningai, atstumiu – visai nesinori pasiduoti masinei psichozei.

Maloniai šiais metais nustebino Rusijos pasirinkimas. Dažniausiai šios šalies dainos manęs nežavi ar net kelia neigiamas emocijas, nes už Rusiją vis tiek bus atiduota nemažai balsų – vien dėl to, kad tai juk Rusija.

Iš antro pusfinalio dalyvių išskirčiau San Mariną – neįtikėtina, kaip gali pasikeisti atlikėja, kuri pernai „Eurovizijos“ scenoje atliko keistą dainą apie socialinį tinklapį. Šių metų daina brandi, atliekama profesionaliai ir sukurta išties gerai. Izraelio – išskirtinė daina. Hebrajų kalba kūriniui suteikia neapsakomo grožio, savito prieskonio. Nors man trūksta šiek tiek daugiau liepsnos, daugiau įtampos.

Iš jau finale esančių valstybių neabejotinai aš savo simpatijas atiduodu Italijai – nuostabi daina, kalba ir atlikėjas! Italija turi savitą skonį (atlikėjai ir dainos renkamos San Remo festivalyje), tad ne visada ši šalis tinkamai įvertinama Europos, tačiau aš džiaugiuosi, kad Italija nepataikauja masėms ir eina savu keliu.

Taip pat šiais metais mane sužavėjo Didžiosios Britanijos pasirinkimas – garsi atlikėja Bonnie Tyler ir neabejotinas hitas. Tačiau ir čia kyla klausimas, ar Europos publikai reikia subrandinto atlikėjo ir kūrinio? Konkurso istorija rodo, kad aukštumų muzikiniame pasaulyje pasiekę dainininkai „Eurovizijoje“ būna užmirštami (aišku, yra ir išimčių, tačiau išimtys telieka išimtimis).

Taigi, su nekantrumu laukiu gegužės mėnesio ir naujo „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojo! Esu tikra, kad bus labai įdomu – juk bus iš ko pasirinkti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite kitą nuomonę? Pasidalinkite savo mintimis apie „Eurovizijos“ konkursą el.paštu pilieciai@delfi.lt