Jei organizacijoje yra neatidėliojamų darbų – tokiu atveju laikinai einantis direktoriaus pareigas pasitikrina, kas jam leidžiama, kas ne savo darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar įstatuose ir vykdo jam paskirtas funkcijas. Jei reikia platesnių įgaliojimų, jie jam išduodami akcininkų ar paties vadovo, atitinkamai remiantis Civiliniu kodeksu.
O kaip viešąjame sektoriuje, kuris veikia gindamas mus ir mūsų interesus, o jame dirbantys nuolankiai tarnauja visuomenei ir jos gerovei?
2010 metais Prezidentės paskirtas (tačiau Seimo nepatvirtintas, nes laikinas), laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas R. Petrauskas nusprendė panaikinti viešųjų ryšių skyrių, įvykdė dar kelių skyrių reorganizaciją, atleido Šiaulių apygardos prokuratūros vadovą, pažemino pareigose Kauno apygardos prokuratūros vadovą, įsteigė pareigybių, be konkurso į pareigas paskyrė patarėją ryšiams su visuomene, naują Šiaulių apygardos prokuratūros vadovą, prašė atšaukti homoseksualų eitynes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kalvarijos kriminalistų skundo.
Pasidairius po Prokuratūros įstatymą niekur neradau, kad generaliniam prokurorui (t.y. visos prokuratūros vadovui), kuriam šios funkcijos pavedamos tik laikinai (tuo atveju – atleidus ankstesnį vadovą) būtų suteikti tokie platūs įgaliojimai. Tačiau nėra ir draudimų. Taip pat abejoju, ar buvo tokie įgaliojimai R. Petrauskui suteikti ankstesniojo vadovo įsakymu, darbo sutartimi ar kt. pagrindais. Tiesa, manau, kad turime pasidžiaugti, kad naujasis prokuratūros vadovas generalinis prokuroras D.Valys ėmėsi šias spragas taisyti, nors abejoju, kad dėl šių spragų kaltas bet kuris ankstesnis prokuratūros vadovas – juk prokuratūros veiklos ataskaitas ir veiklos gaires tvirtina Seime. Vadinasi čia, Seime, mano manymu ir turėtų matyti institucinių vadovų tarpuvaldžių veiklos grėsmes.
Ta pati situacija ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT). STT vadovą Ž. Pacevičių Prezidentė atleido. Laikinu STT vadovu Prezidentė paskyrė anksčiau Pirmojo pavaduotojo pareigas ėjusį S.Urbonavičių (čia įdomu tai, kad skiriant laikiną daugumos pritarimo nereikia). Pastarasis pateikė teikimą Prezidentei ir taip kitu STT pavaduotoju buvo paskirtas R. Zienka.
Lyg tai irgi laikinai. Vadinasi, S. Urbonavičius nėra tas tikrasis direktorius, kuris savo naująsias (direktoriaus) pareigas eitų Seimui pritarus. Mano nuomone, tik vadovas, kuris paskirtas pritarus Seimui pagal STT įstatymą galėtų Prezidentei teikti ir pavaduotojų kandidatūras. Tai ar naujasis pavaduotojas R. Zienka paskirtas teisėtai? Tebūnie, kad ir laikinai. Kaip čia gaunasi – laikinasis vadovas, kurio įgaliojimai kaip ir nėra aiškiai apibrėžti jo laikinumo metu, gali vykdyti STT struktūrinius pokyčius? Komandos formavimą?
Vertinant ankstesnę prokuratūros patirtį galima tik nuspėti kokių dar veiksmų gali imtis laikini ir nauji STT vadovai. Ir kaip tokie veiksmai būtų vertinami teisme. Tiesa, Seimas jau pradėjo naujojo-seno STT vadovo – to pačio S. Urbonavičiaus tvirtinimo procedūrą, kuri, tikėtina baigsis dar kovo 28 d. Manau, kad reikia tik pasidžiaugti, kad ne visame viešąjame sektoriuje taip. Pvz., Vietos savivaldos įstatyme yra apribojimai mero pavaduotojui, einančiam mero pareigas.
Na, o privačiame sektoriuje, tokie, be akcininkų suteiktų įgaliojimų laikinai einančio vadovo veiksmai, tikriausiai sulauktų gal net ir fizinio pasipriešinimo. O gal viešąjame sektoriuje tai tampa nusistovėjusia praktika? O gal tai puikus įrankis savivalei tarpuvaldžio laikotarpiu? Ką bandoma pridengti ar net nuslėpti tokiais skubiais sprendimais? Kokių dar netikėtumų galime sulaukti iš kodifikuotos, bet, rodos, jau savaip interpretuojamos teisės ir jos miglotų reglamentų? Ir ar esame pajėgūs ginti savo teises ir viešą interesą? Ar teisė mums – vilkas, o mano tauta – raudona kepuraite?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!