Sulaukiau kaimynės skambučio - pažiūrėk į savo vėliavą. Buvo tikrai gėda. Vietoj saulės žėrėjo kraujo spalva. Švystelėjo šventvagiška mintis - tokia vėliava labiau atspindėtų dabartinę mano tėviškėlės būklę...Bet ne tai svarbiausia, ką noriu papasakoti.
Apie Kauno Kaziuko mugę, kuriai ilgai ruošiausi ir nekantriai laukiau. Tai, kas vyko pirmąsias mugės dienas, norėtųsi pavadinti cirku ir komedija, bet nesinori teršti šių puikių žanrų vardą. O galėjo ten būti ir cirko, ir teatro, šokių ir dainų...
Važiavau į šventę pakylėta - pirmąkart dalyvavau renginyje teisėtai, kaip man ir dera, neįgaliesiems skirtoje vietoje, Vasario 16-osios gatvėje. Puiki vieta, net ir gatvės pavadinimas ko vertas...Buvo šiek tiek nejauku - ateis daug pažįstamų, o aš - neįgalioji...Bet viskas buvo daug paprasčiau - jokių stendų, nuorodų ar plakatų. Niekas nė nenutuokė, jog ši gatvė skirta neįgaliesiems, moksleiviams, labdaros organizacijoms.
Kai pasirašiau sutartį prekybai, džiaugiausi - nemokama vieta, arti centrinės estrados. Tik kai ilgėliau pastovėjus savo gatvelėje pasigedau pirkėjų, nes šia gatve praeidavo vos keletas žmonių, o visas srautas plaukė Laisvės alėja, susimąsčiau. Prie įėjimo iš alėjos įsikūrė didžiulė ,,Bernelių užeigos“ palapinė, o prie jos - dideliausi stalai. Beveik neįtartum, jog už jų prekiaujama. Vėliau buvo paaiškinta, jog sumanymas buvo toks: pritrauksime žmones, kad pasisotinę ateitų apsipirkti...
Buvo džiugu žiūrėti, kiek neįgalūs žmonės padėjo pastangų, ruošdamiesi šventei. Ir gaila,jog, mano manymu, buvo pasityčiota iš jų. Vienas vyrukas net iš Šančių dviračiu atsigabeno medžio dirbinių, kurie, manau, svėrė ne mažiau už bulvių maišą. Jo vieta buvo gatvės gale. Ieškodamas geresnės vietos, su visa manta kraustėsi mažiausiai tris kartus, o antrą mugės dieną visai išnyko.
Veltui garsiai šaukė Kauno rajono neįgaliųjų draugijos atstovės, kviesdamos į loteriją be pralaimėjimų. Tikėjosi, kad sulauks pirkėjų darbeliams, kurių savininkai neturėjo galimybių patys dalyvauti. Kauno miesto neįgaliojo jaunimo atsovės taip pat apgailestavo, jog dėl žvarbaus oro ratukuose žmonėms būtų sudėtinga. Bet vėliau tikriausiai džiaugėsi, kad žmonės išvengė pažeminimo. Nesulaukę pirkėjų, sujudome, dairydamiesi į Laisvės alėjos pusę. Kas kur radęs kokį tarpelį, iš gatvės galo persikėlė į pradžią. O aš (ir ne tik) įsigudrinau įžengti į uždraustąją zoną, Laisvės alėją, už Vasario 16-osios kampo, ties remontuojamo banko langais. Maniau, niekam nieko neužstosiu, gal ir mano žaisliukams pavyks išeiti į ,,svietą“.
Gal pusvalandį gyvenau prekybos malonumais. Paskui prasidėjo...Vienas po kito griežti šventės tvarkdariai įsakinėjo grįžti į savo vietas Vasario - 16-ojoje. Teigė, jog užstojame privačias valdas, rodė šventės prekybos vietų planus...Jie teisūs. Gražu, kai paliekamos atviros arcitektūros, parduotuvių eksterjero erdvės. Gal miesto svečiai apžiūrės ne tik mugės, bet ir Laisvės alėjos privalumus. Tik įdomu, kas pastebėjo Laikinosios sostinės žvaigždės Danieliaus Dolskio skulptūrą, kuri oriai stovėjo apsaugota nuo visų Laisvės vėjų už prekybinių palapinių sienos? Pastebėjo tas, kuris vaikštinėjo alėja palapinių koridorium. Ten tikriausiai išgirstum dainos eilutę: ,,Žengia pulkas linksmai...“.
Ne, neišgirstum, nes linksma nebuvo. O ką mąstė Vytautas Didysis, kai prie jo kojų buvo prekiaujama pirties plaušinėmis ir ryžinėmis šluotomis? Gal jau ir mano laikais į Lietuvą buvo gabenamos egzotiškosios „ragoškės"? Jas prekeivis romantiškai pristatinėjo, kaip augančias ant medžių.
Pirmoji prekybos diena ėjo į pabaigą. Nepaklususi tvarkdariams, išdrįsau užbaigti dienos prekybą „vipinėj" Laisvės alėjos vietelėje. Dėmesio ir malonių pirkėjų sulaukiau. Ir niekas neišvarė. Tik ta prekyba truko vos kelias valandas, labai jau gret ir temti pradėjo...
O šeštadienį prasidėjo „cirkai" ir komedijos“. Skubėjau į važiuot į savąją gatvelę, nes prekybos sutarties dokumentas teigė, jog po 9.00 val. automobiliai bus neįleidžiami. O jau 8.30 val. pusė gatvės buvo užstatyta visokių rūšių transportu. Mūsų vietoje stovėjo nuotekų valymo mašina...
Nurijus pirmąjį pažeminimo gurkšnį, suskatau ieškoti vietos. Visi, kas suspėjo, kraustėsi į gatvės pradžioje laisvas vietas ir jų greitai nebeliko. Netrukus apsidžiaugiau - laisvas kelias į Laisvės alėją...Nusigabenus savo daikčiukus, vėl įsikūriau ties Vasario 16-osios ir Laisvės kampu. Na, maniau, iš čia nebevarys, nes mano vieta užimta. Bet kur buvę, kur nebuvę, prisistatė policininkai. Pokalbis buvo trumpas, karštas.
Man buvo pasiūlyta pratęsti diskusijas policijos komisariate. Kadangi jie buvo teisūs, išsikrausčiau atgal į savąją gatvelę, kur draugiškai susispaudę bičiuliai prekiautojai, skyrė man vietos. Atsidūriau ten, kur man ir dera. Nusiraminau, jog elgiuosi pagal įstatymus. Atsirado laisvo laiko, ėmiau domėtis kaimynais. Tikrai buvo įdomių dalykėlių.
Mamų unijos atstovės rinko lėšas vėžiu sergantiems vaikams paremti, parduodamos tų vaikelių piešinius-atvirukus. Saulės gimnazijos moksleivės prekiavo nuotabiais ekologiniais papuošalais,saldainių meškučiais, VVU studentai chemikai demonstravo įspūdingus bandymus, kviesdami prisidėti pre jų organizuojamos moksleivių stovyklos... Apžiūrėjau ne viską, nes teko ir paprekiauti. Šeštadienį pardaviau žaliąją pelytę už 15 Lt.
Nėra ko skųstis, juk vieta nemokama, kaip ne kartą pabrėžė mugės tvarkdariai. Keletui nuskriaustųjų pavyko savivaldybėje išsipirkti vietas, o dauguma nutarė sekmadienį nebeprekiauti. Mano trejų metų anūkėlė pasakytų - bėda bėdelė. Atsakyčiau - galiu, kai negaliu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI situaciją pakomentavo renginio organizatorių „Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos“ primininkas Vidas Juodsnukis. Jis paaiškino, kad norintys užsukti pas prekybininkus Vasario 16-osios g. praėjimą turėjo. „Taip, Bernelių užeiga stovėjo, bet iš vienos pusės buvo palikti 6 m, iš kitos pusės – 4 m praeiti“, - sakė jis.
Vis tik, V. Juodsnukio teigimu, bėdų kilo ir dėl pačių Vasario 16-osios g. prekeivių, iš kurių kai kurie persikėlė prekiauti į Laisvės al., joje esančius praėjimams skirtus tarpus. „Problemą turėjome su viešosios policijos darbuotojais“, - kalbėjo jis. V. Juodsnukio teigimu, neįgaliųjų vietose mašinos pradėtos statyti, kai patys prekeiviai išsibėgiojo iš savo vietų Vasario 16-osios g.
„Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos“ pirmininkas patikino, kad apibendrinus skindų buvę nedaug ir mugė įvyko sėkmingai.