Maždaug prieš metus sužinojom, kad mažamečiams negalima pūsti balionų, mat tai jiems kelia pavojų. Pučiamas balionas gali sprogti ir taip išgąsdinti mažylį, kad šis pradės mikčioti ar gal net numirs. Siaubas. Neseniai australai pareiškė, kad vaikams negalima būriu užpūsti žvakučių ant torto. Sako, kad tai labai pavojinga, nes pūsdami jie įkvepia vienas kito mikrobų. Baisu. Reikia uždraust!
Mums tai kas – Australija toli. Tik dabarties pasaulyje visi dalykai plinta labai greitai. O kvaili – ypač greiti. Berods Einšteinas yra pasakęs, kad proto kiekis Žemėje yra pastovus dydis, nors žmonių ir daugėja.
Praėjo vos keli metai nuo to laiko, kai kavinėse uždraudė rūkyti. Nieko tokio. Žiemą galima į kavines ir nevaikščioti, o vasarą – rinktis lauko kavines, kuriose daryti TAI dar leidžiama. Aišku, visuomenės sveikatintojai ir kovotojai prieš rūkančiuosius greitai prisikas ir iki jų.
Vasario pradžioje Latvijos Seimo socialinių reikalų komisija parėmė naujus pasiūlymus dėl rūkymo ribojimo. Parlamentarai pritarė pataisoms, pagal kurias draudžiama rūkyti balkonuose, lodžijose (dengtas balkonas – red.pas.), laiptinių aikštelėse, koridoriuose ir kitose daugiabučių bei visuomeninių pastatų bendro naudojimo patalpose, taip pat dešimt metrų iki įėjimo ir laiptinių. Na, tai mes jau turime. Bet mes juk nenorime atrodyti atsilikėliai, nesuvokiantys, kas yra GERAI, ar ne?
Į sveiką rytojų nuvesim geležine ranka, net ir be jūsų sutikimo.
Dabar Lietuvoje neleidžiama rūkyti laiptinėse ir kitose bendro naudojimo patalpose. Nuosavose erdvėse, prie kurių kai kurie nesusipratėliai vis dar priskiria ir savo butų balkonus, kol kas dar galime rūkyti, galime ir dar kai ką, jei tik nemėtome tuščių butelių į kaimynus. Tiesiog kažkokie viduramžiai. Bet mes turime „ekspertų“. Jie mums parodo kelią į šviesų rytojų. Jie mums paaiškina, kas gerai ir kas blogai, kas yra mūsų ir kas – visų.
Vienas toks ekspertas – Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Kaip supratau, jo manymu, žmonės turėtų rūkyti ten, kur aplinkiniai nejustų ir dūmai jiems nekenktų. „Kur – neįsivaizduoju, nes aplinkui visada yra daug žmonių“, – LRT radijui sakė J. Antanaitis.
Jis apgailestauja, kad mūsų šalyje yra uždrausta rūkyti klubuose ir kavinėse, tačiau gatvėse vis tiek pilna rūkančiųjų. Jis įsitikinęs, jog „nuosavų erdvių“ nėra, nes balkonas taip pat yra viešoji erdvė. „Rūkyti apskritai negalima niekur“, – mano J. Antanaitis. (...)
Džiaugiuosi, kad turim tokių užtikrintų žmonių. Pagaliau mes padarysim dar vieną žingsnį Pažangos, Laimės bei Sveikesnės Gyvensenos kelyje. O dar kokios perspektyvos atsiveria. Pavyzdžiui, vieną gražų vasaros rytą išsivirsiu kavos ir nuspręsiu ją išgerti stebėdamas tekančią saulę... Tik gyvenu pirmame aukšte, o saulėtekį užstoja gretimas penkiaaukštis. Bet juk balkonai yra vieša erdvė. Tad kas man neleis penktą ryto nueiti į penktame aukšte gyvenančio kaimyno balkoną ir pasimėgauti saulėtekiu?
Aišku, kaimyną ir visą jo šeimą prižadinsiu, bet juk jis pats kaltas, kad apsigyveno vieninteliame praėjime tarp dviejų viešų erdvių – laiptinės ir balkono. Ir nors jis neapsidžiaugs, žinosiu, kad dar ir gerą darbą padariau. Juk kaip sako viena lietuvių liaudies patarlė: anksti kėlęs – nesigailėsi.
Galima dar daug dalykų prigalvoti. Tik svarbu nepakenkti sveikatai, nes kiekvieno sveikata – visos visuomenės turtas ir nuosavybė. Tad privalu ją saugoti, nes kitaip tapsime socialistinės nuosavybės grobstytojai... Tfu, norėjau parašyti, valstybės turto naikintojai. Užvadinkit patys. Šiuos terminus gali vartyti kaip nori, bet po jais vis tiek slėpsis ta pati fašistinis valstybės tikslas: daugiau galios valstybei – mažiau teisių jos piliečiams.
Jeigu apie visa tai pagalvojus be juoko – liūdesys apima.
Prisimenat, kalbėjom apie Laisvę. Pabandykit atminty prasukti paskutinius dvidešimt tris metus ir palyginti, kaip gyvenimas atrodė tada, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę ir dabar. Kaip jautėmės tada, kai visi pasijutom pagaliau laisvi, ir tos Laisvės buvo tiek, kad gyvenom beveik ant anarchijos ribos. Ir kaip viskas atrodo dabar, kai mes vėl apkrauti apribojimais ir draudimais.
Viskas, beje, mūsų pačių labui, mūsų sveikatai ir saugumui užtikrinti. Mūsų pačių nuomonės šiais klausimais niekam nereikia. Mes turim savo išrinktuosius, kurie sprendžia, kas mums sveika, kas saugu, ką galima daryt ir ko ne, kas gali žygiuoti Gedimino prospektu ir kas negali, kada galima streikuoti ir kada ne, ir t.t. Jie sako, kad tai mes juos išrinkdami įgaliojome spręsti mūsų vardu. Visus klausimus.
Palyginkime dvi šalis: Lietuvą ir Šveicariją. Lietuva surengė patariamąjį referendumą dėl Visagino atominės elektrinės. Liaudis „patarė“ nestatyti. Išrinktieji skelbė: „reikia atsižvelgti į rinkėjų nuomonę“. Bet dabartiniai valdantieji nebesusivokia: tai atominės nereikia, tai reikia, bet ne tos, tai tos, bet ne dabar. Na, bet jie, Išrinktieji, mes juos įgaliojom ir jie žino geriau. Tik kam tas referendumas buvo reikalingas – liko neaišku.
Šveicarijoje 2012 m. rugsėjo mėnesį vyko referendumas, kuriame be kitų dalykų buvo sprendžiamas klausimas, ar griežtinti draudimą rūkyti darbo vietose ir viešosiose erdvėse. 66% piliečių pasisakė prieš draudimo sugriežtinimą. Viskas. Klausimas išspręstas. Ir jokių spekuliacijų apie tai, kaip traktuoti referendumo rezultatus.
Beje, reikėtų suprasti vieną dalyką. Tie procentai nereiškia, kad du trečdaliai šveicarų yra rūkantys. Tai reiškia, kad du trečdaliai Šveicarijos piliečių žino, kad visi žmonės privalo turėti vienodas teises.Pas mus, beje, tokio referendumo tikėtis nereikėtų. Nes referendumas daug kainuoja, be to – juk viršuje sėdintys žino geriau.
Dar vienas dalykas. Taip jau yra, kad pirmiausia pas mus sukruta tie, kurie nori kažką atimti, uždrausti ir tik po to ima gintis užpultieji. Deja, dažniausiai per vėlai, nes jau būna tapę antrarūšiais, į kuriuos nugalėtojai rimtai nebežiūri. O jei tie antrarūšiai pabando pasireikšti, būna tuoj pat priplojami kietai susuktu „argumentų“ laikraščiu: rusai, tabako gamintojų agentai, Lietuvos priešai – reikalingą punktą pabraukite patys. Todėl skubu pareikšti, kad nesu susijęs su jokiais tabako gamintojais, Gazpromu, Briuseliu, marsiečiais ar dar balažin kuo.
O dabar, pagal darbo kompiuteriu saugos technikos taisykles, privalau padaryti pertraukėlę, todėl atsisveikinu ir einu padaryti TAI – parūkyti. O jūs, kurie nerūkote, suvalgykite šokolado, ar kokios uogienės. Kol galite, žinoma, nes šie dalykai greitai irgi bus ribojami. Bet apie tai – kurį kitą kartą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!