Žmoniją sudaro du poliai. Vyriškas ir moteriškas. Visą laiką šitie du poliai gyveno harmonijoje ir žmonija vystėsi bei dauginosi. Šitie du poliai turėjo du skirtingus variklius, kurie juos varė į priekį.
Moteriškasis polis buvo atsakingas už saugumą. Vyriškasis polis už konkurenciją ir natūralią atranką. Tai giliai įsišakniję mūsų pasąmonėje. Stipriausias patinas tiek gamtoje, tiek tarp žmonių rinkdavosi geriausias pateles ir susilaukdavo palikuonių. Silpniausi neišgyvendavo ir nesidaugindavo.
Moteriškasis polis buvo atsakingas už tų palikuonių išgyvenimą ir jų rūpinimusi. Todėl atitinkamai tiek pas vyrus, tiek pas moteris susiformavo evoliucijos metu tam tikros skirtingos savybės. Moterys turi stiprų saugumo jausmą ir saugumo poreikį, užuojautą vaikui ir aplinkiniams, bendruomeniškumą ir pan.
Vyrai turi kitų būtinų savybių. Konkurencija, agresyvumas, noras lenktyniauti ir smalsumas. Visos šitos savybės mūsų rūšį vedė į priekį ir tapome Žemės valdovais. Evoliucija abu polius sujungė ir padarė priklausomus vienas nuo kito, kad užtikrintų dauginimąsi. Moterys buvo priklausomos nuo vyro aprūpinamu maistu ir saugumu, kurį suteikė vyriška fizinė jėga. Vyrai juto didžiulį poreikį turėti palikuonių ir emociškai tapo priklausomi nuo moterų. Ir dabar su šitom evoliucijos eigoje susiformavusiom savybėm mes ateinam į šiuos laikus.
Moteriškasis polis. Stiprus saugumo jausmas ir saugumo poreikis, užuojauta vaikui ir aplinkiniams, bendruomeniškumas. Kaip šitos savybės prisitaikė prie mūsų laikų? Sakyčiau, puikiai, netgi idealiai. Mes turime tokią visuomenę, kurioje visos šitos savybės tapo pamatinėm visuomenės savybėm.
Dabar paimkim vyriškąji polį. Konkurencija, agresyvumas, noras lenktyniauti ir smalsumas. Visos šitos vyriškos savybės tapo didžiausiais trūkumais šiais laikais. Visuomenė visais būdais kovoja su šitom savybėm ir guja jas lauk.
Atsiranda dilema. Kas atsitiko? Feministės ir šiuolaikinės moterys kaip susitarusios teigia, kad vyrai yra atgyvena ir jie nebeprisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio. Moterys perima valdžią, moterys geriau uždirba, turi geresnį išsilavinimą ir ateina matriarchatas. Ir tai yra kalama vyrams vos ne kiekvieną dieną.
Kur dingo tikri vyrai? Koks turi būti tikras vyras? Nebėra tikrų vyrų ir pan. Jei psichologai padirbėtų labiau su vyrais, tai jie pamatytų, kad didžioji dalis vyrų turi jau labai didelių problemų su pasitikėjimu savimi. Vertybių sistema jų taip pat sutrikusi. Kitaip pasakius, vyrai yra pasimetę ir pradėjo gėdytis savo prigimtinių vyriškųjų savybių.
Nejau mes tikrai nebeprisitaikom prie šiuolaikinio pasaulio? Tačiau aš esu harmonijos šalininkas ir visur matau lygybę. Kiekvienas veiksmas sukuria atoveiksmį. Kiekvienas spaudimas sukuria priešinimąsi, kol jėgos išsilygina ir vėl grįžta pusiausvyra. Todėl žiūriu giliau nei spiegia feministiška spauda.
Saugumo jausmas. Moterys visada siekė bet kokiais būdais susikurti saugią aplinką. Dabar mes turime socialinės gerovės valstybės savoką ir tokios saugios aplinkos kokia yra dabar, dar niekada istorijoje nėra buvę. Moterys pasiekė, ko siekė. Jos turi visišką beveik absoliutų saugumą ir dabar dar visais būdais kovoja, kad jį stiprintų. Bet visas šitas saugumas kuriamas paminant bet kokį vyriškumą. Viskas, kas yra vyriška, tapo blogiu ir įstatymais ir visaip kitaip su juo kovojama. Ir kartu moterys, be saugumo, siekia išsilaisvinti iš priklausomybės nuo vyrų.
Tūkstančiai metų smurto prieš moteris, moterų teisių paminimas ir nesiskaitymas bei pan. Tačiau kaip šitas procesas vyksta? Ką šito proceso metu veikia vyrai ir koks jų atsakas? Vyrai toliau dirba savo darbus ir moka mokesčius. Valstybė apsiėmė perskirstyti pinigus ir rūpintis saugumu. Šitoje vietoje įvyko simbiozė. Moterims buvo naudinga, kad valstybė rūpintųsi jų saugumu. Nes jei jų saugumu rūpinsis vyras, kaip tai darė tūkstančius metų, tai jos tampa priklausomos ir negali išsikovoti laisvės nuo vyro. O kai tai daro valstybė, tai jos išsilaisvina nuo vyrų. Nes jų saugumu pasirūpina neutralus dalyvis – valstybė.
O valstybė pajuto stiprų šito palaikymą ir galimybę didinti savo įtaką, parėmus šitą idėją, todėl valstybė pradėjo remti moterišką polių ir jo idėjas versti pamatinėmis visuomenės idėjomis, o už tai turi monopolinę teisę rūpintis saugumu. Iš moterų pusės čia tik pliusai.
O kaip yra iš vyrų pusės? Vyrų pareiga mokėti mokesčius ir tokiu būdu finansuoti moterų saugumą, niekur nedingo. Ta pareiga kas dieną darosi vis sunkesnė ir sunkesnė. Mokesčių našta auga ir visumoje yra pasiekusi apie 70 – 80 procentų vyro pajamų. Tokia dalis vyro uždarbio perskirstoma. Gaila, kad valstybė neskelbia, kas kiek sumoka mokesčių ir kiek kas juos sunaudoja. Bet nereikia būti labai raštingam ir nuvokiam, kad suprastum, jog liūto dalį mokesčių sumoka vyrai. Ir liūto dalis šitų pinigų atitenka moterims.
Aišku, visa tai vyksta labai gražiai. Sakykim, paprasta situacija. Vyras koks statybininkas, inžinierius ar emigrantas. Jis dirba dažniausiai fizinį darbą, kartais ofise, bet tai dažniausiai būna susiję su gamyba ir materialių daiktų gamyba. Ir moteris dirba, kaip taisyklė, dažniausiai valstybiniame sektoriuje - valstybės ar savivaldybės tarnautoja, ar socialinėje srityje. Vyras dirba, gamina ir kuria produktus. Sumoka 80 procentų valstybei nuo savo pajamų, iš tų pajamų valstybė samdo moterį ir sumoka jai atlyginimą, nuo kurio ji sumoka savo mokesčius ir likusi dalis pinigų sugrįžta į biudžetą. Iš kurio toliau didžioji dalis pinigų vėl atitenka moterims per socialinio saugumo programas.
Aišku, tai suprimityvintas pavyzdys, bet principas tampa aiškus. Valstybė išnaudoja vyrus, pamina jų vyriškumą ir taip paverčia juos psichologiškai pažeidžiamais, po to jau valstybė turi moralinį pagrindą kurti kokią valstybės tarnybą ar pagalbos liniją, kuri teiktų psichologinę pagalbą vyrams, kuriuose, kaip taisyklė, dirba moterys.
Toliau nagrinėkim visą mokesčių sistemą, kuri nukreipta prieš vyrus. Seniau tarnavimas kariuomenėje užsiskaitydavo kaip darbo stažas. Paskutiniu metu tai buvo panaikinta. Bet štai nėštumas skaičiuojasi į darbo stažą. Moterų vidutinis amžius yra 10 metų ilgesnis už vyrų, bet į pensiją jos išeina anksčiau. Vyrai uždirba vidutiniškai daugiau nei moterys, todėl dabar svarstoma įvesti progresyvinius mokesčius.
O dar akcizai ir PVM. Kažkaip čia taip pat susiklostė tokia tradicija, kad vyriškos prekės turi būti labiau apmokestinamos nei moteriškos. Stiprus alkoholis ir silpnas alkoholis. Vyrai daugiau vartoja stiprų, todėl jis apmokestinamas labiau, moteriški gėrimai (vynas, martinis ir pan.) apmokestinami mažesniais akcizais. Čia vardinti galima iki begalybės ir atsibos visiems skaityti.
Bet išvada peršasi viena. Mes, vyrai, esam apkrauti mokesčiais ir išlaikom šitą socialinės gerovės valstybę, kurios teikiama nauda naudojasi moterys. Grįžkim į praeitį. Ir ką mes matome? Ogi niekas nepasikeitė. Mes ir toliau išlaikom moteris ir rūpinamės jų saugumu. Toliau rūpinamės jų materialine gerovė ir savo vyrų pareigas atliekam labai gerai. Tokio sotaus ir patogaus gyvenimo jos dar niekada neturėjo. Mes nusipelnėm tikrai didžiausios įmanomos pagarbos ir pagyrų iš moterų pusės. Tačiau ar tai gauname?
Priešingai. Mes esame žeminami ir išnaudojami. Dabar šeimos skiriasi ir moterys išsikovojo iš mūsų nepriklausomybę. Mes tapome vergais ir padėties įkaitais. Jei žmona užsimanys skyrybų, jai atiteks vaikai, didžioji dalis šeimos turto ir dar alimentai. Mes, vyrai, liksim be nieko. Būdami labiau psichologiškai priklausomi nuo šeimos ir žmonų, vyrai kur kas skaudžiau išgyvena skyrybas. Todėl didžioji dalis vyrų patiria šantažą skyrybomis šeimoje. Nes po skyrybų vyrų gyvenimas tarsi sudaužomas į šipulius. Kuo vėliau skyrybos, tuo mažiau galimybės atsistoti ant kojų ir grįžti į pilnavertį gyvenimą. Bet ar yra kokių nors socialinių programų dėl vienišų vyrų integracijos į visuomenę? Tikrai ne. Bet pilna programų, skirtų moterims.
Ir mes tapome šiais laikais įkaitais ir vergais. Visa, kas vyriška ir mus puošia (sveika agresija, konkurencija, varžymasis, smalsumas ir jėga) tapo mūsų gėda. Dabar šito mes turime gėdytis. Bet nuo pareigos rūpintis moterimis, kurios mus žemina ir niekina, mūsų niekas neatleido.
Priešingai, ta pareiga - vis didesnė mokesčių našta, vis sunkiau gula ant mūsų pečių. O jos kelia galvą, kokios jos nuostabios ir kokie mes niekam tikę. Ir visai tai yra daroma, per beasmenį tarpininką - valstybę. Valstybė iš mūsų atima mūsų pinigus, valstybė juos perskirsto moterimis, valstybė reguliuoja teisės aktus, valstybė reguliuoja baudas ir bausmes už prasižengimus, valstybė kuria vertybes ir politiką, kurioje viršų paėmė moteriškos vertybės.
Dabar tą valstybę išmeskim. Kam mums reikalingas šitas tarpininkas? Ir pagalvokim apie situaciją. Mes sunkiai dirbam. Kas metai vis daugiau ir daugiau. Stresai, rūpesčiai mus kerta kaip maras. Tuo tarpu moterys gyvena vis geriau ir geriau. Bet vietoj dėkingumo, jos pradeda mus niekinti ir sakyti, kad tu nesi tikras vyras. Ir galiausiai išvaro tave iš namų, atima vaikus ir po viso to tu turi dar sunkiau ir dar daugiau dirbti, nes privalai dar daugiau jai mokėti.
Jūs toliau planuojate su tuo sutikti? Aš tai tikrai ne. Aš esu tikras vyras ir nesigėdiju savo vyriškumo. Aš pakankamai agresyvus, kelyje važiuoju agresyviai ir esu kelių erelis. Nepriversite manęs niekada to gėdytis. Ir jei kelių vištelėms tai nepatinka, tuomet tegul pasitraukia man iš kelio. Aš pasisakau už konkurenciją, aš prieš valstybės perskirstymą.
Visą laiką buvau auklėjamas gerbti ir saugoti moteris, bet, deja, nebegaliu jų gerbti, nes nebematau jose nieko moteriško. Ir aš tikiu, kad nebe už ilgo grįš tas laikas, kai vėl vyriškos vertybės stos į lygią gretą su moteriškomis. Šita artėjanti krizė yra to pranašas. Mes matome, prie ko privedė moteriškos vertybės ir šita ekonominė krizė yra moteriškų vertybių krizė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!