Kiekvienais metais lapkričio 16- ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena. Taigi koks mūsų požiūris į kitaip atrodančius, kitaip mąstančius ar kitaip besielgiančius?
Tolerancija mokykloje
Turbūt sutiksite, kad platesnis tolerancijos suvokimas atsiranda dar mokykloje. Dažnai tenka pastebėti, kad ugdymo įstaigose vyrauja diskriminacija ir netolerancija dėl lyties, socialinės padėties ar išskirtinės išvaizdos. Viso to priežastimi galime įvardyti tolerancijos stoką, kuri atskleidžiama bendraujant tarpusavyje.
Tolerancijos samprata suvokiama skirtingai, tai priklauso nuo kiekvieno individualaus požiūrio ir suformuotų nuostatų. Apie toleranciją mokykloje, pedagogų pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams, savo mintimis dalijasi Alytaus rajono gimnazijos 11 klasės moksleivė:
„Tolerancija - kito žmogaus nuomonės, pažiūrų, išsakytų minčių gerbimas. Mokykloje besimokantys jaunesniojo amžiaus mokiniai retai teisingai supranta žodžio reikšmę. Žinome, kad kiekvienoje mokykloje yra specialiųjų poreikių mokinių, kurie reikalauja supratimo, paguodos, užuojautos, pagalbos. Ypač sunku pradinių klasių mokytojams, kurie mažiesiems turi įskiepyti šią sąvoką: pradinukai vos tik supratę, jog draugas ar klasiokas skiriasi nuo kitų, tuoj pat ima tyčiotis.
Šioje situacijoje mokytojo vaidmuo išties labai sunkus. Pedagogas turi skatinti, kad vaikai toleruotų kitokį žmogų: bendrauti taip pat, kaip ir su visais kitais mokiniais, pamiršti, jog jis kitoks negu visi. Mano mokykloje specialiųjų poreikių vaikai yra toleruojami: jiems skiriamas papildomas mokytojo dėmesys, suteikiamos mokymosi lengvatos, kartais dėl to kiti mokiniai pavydi. Viktoras Hugo teigia „Tolerancija yra geriausia religija“. Iš tiesų, toleruoti kitą žmogų yra nesunku, žinoma, tai reikalauja aplinkinių kantrybės ir supratingumo, bet niekuomet negali žinoti, galbūt po kiek laiko tolerancijos prireiks Tau pačiam. Galiu teigti, kad mano mokykloje tolerancija yra netuščias žodis, nes moksleiviai supratingi, tolerantiški, gerbia vieni kitus“ (Agnė, 17 m.)
Tolerancijos stoka aukštosiose mokyklose
Nenuostabu, kad vis dažniau suprantame, kokia kritiška padėtis egzistuoja tarp studentų. Kokia besąlygiška konkurencija, noras tapti geriausiu, protingiausiu. Neretai tenka susidurti su pavydu, vyraujančiu tarp studentų. Savo patirtimi dalijasi studentai, pasakodami, kokias tolerancijos apraiškas jie pastebi, mokydamiesi Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Toleranciją aš suprantu kaip kito nuomonės, išvaizdos ar požiūrio gerbimą. Kiekvienas turime savo nuomonę apie tam tikrus dalykus, turime savo pomėgius, galiausiai aprangos stilių ir taip elgiamės dėl to, kad mums taip atrodo gerai, gražu, „faina“. Manau, kad kiekvienas norime būti gerbiami, kokie esam, bet pirmiausia turime gerbti kitą. Aš galiu nepritart, nesutikt su daug kuo, bet aš neturiu teisės smerkti. Apie prasčiau besimokančių studentų toleravimą, manau, kad viskas priklauso nuo bendro besimokančiųjų lygio. Jeigu klasė/grupė yra stipri ir kelia mokymosi kartelę, tai tada ir tas, kuriam sunkiau sekasi, bus priverstas pasistengti. Manau, kad tiek universitete, tiek mokykloje tolerancija laikoma pagalba tokiam mokiniui - taip pat. Gal tik yra viena sąlyga, kuri keičia situaciją - kai pats nenori stengtis. Manau, kad tavęs nelaikys nevykėliu, jeigu tu nesuprasdamas prašysi pagalbos. Čia jau daugiau nei tolerancija. Svarbu pačiam stengtis, norėti, nestatyti savęs į nevykėlio padėtį, tuomet ir kiti tave gerbs ir toleruos bei bus pasiruošę padėti. Netoleruojamas, manau, tik piktybiškas naudojimasis kitų gerais norais“. (Lietuvos edukologijos universiteto(LEU) Lietuvių filologijos 3 kurso studentė Martyna, 23 m.)
„Tolerancija – žmogaus nuomonės ir kitokios požiūrio į gyvenimą nesmerkimas. Kai priimama ir bendraujama su žmogumi koks jis yra, neišskiriant iš kitų. Ar studentai tolerantiški? Manau, labai diskutuotinas klausimas. Universitete tolerantiški dėstytojai, kurie visuomet priima ir priglaudžia mus tokius, kokie esame. Dėstytojams mes visi lygūs. Tolerancija priklauso nuo žmogaus intelekto, mąstymo ir proto dydžio. Protingas žmogus nesmerks kito, kad kitas atrodo ar elgiasi kitaip negu visi“, - atvirauja Vilniaus kolegijos (VK) Agrotechnologijų fakulteto Cheminės analizės technologijos 3 kurso studentė Jolanta, 23 m.
„Tolerancija aš suprantu, kaip supratingumą, kad visi mes esame skirtingi, bet kartu lygūs. Aš manau, kad aukštosiose mokyklose toleruojami prasčiau besimokantys studentai, nes dabar prastas mokymasis nėra kažkas nauja, o kaip tik prasčiau besimokančių studentų daugiau. Kalbant apie socialinę padėtį, esu geros nuomonės ir, manau, kad studentai yra tolerantiškesni nei mokykloje besimokantys moksleiviai. Socialinė padėtis studijų draugams nėra svarbi, jei norėsi pritapti draugų kompanijoje – pritapsi“, - teigia Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM) Vizualinę komunikaciją studijuojanti Greta, 19 m.
Tolerancijos nebuvimas vyresniojo amžiaus žmonėms
Kalbant apie pakantumą pagyvenusiems žmonėms, turbūt susiduriame su įvairiomis situacijomis. Akivaizdu, kad atsiranda visuomenės dalis, kuri sugeba smerkti senelius ar paslapčiomis pasijuokti iš jų. Kokiais būdais suvokiama tolerancija vyresniesiems, kurie nusipelnė būti gerbiami? Apie tolerancijos nebuvimą ir priežastis savo mintimis dalijasi įžvalgų nestokodama sociologijos studentė Erika:
„Manau, kad vyresnio amžiaus žmonės netoleruojami. Tai viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių Lietuvoje. Senyvo amžiaus individai yra netoleruojami ne tik dėl valdžios atstovų kaltės, kalbant apie juokingą pensijų dydį ir nuolatinį jų mažinimą, bet ir nepakankamų lengvatų, skiriamų pensininkams. Netolerancija pensininkams pasireiškia ir iš jaunimo pusės. Nuolat pastebiu nepagarbą viešajame transporte, kuomet paaugliai neužleidžia sėdimos vietos pagyvenusiems žmonėms. Girdžiu, kaip prekybos centre senelius apšaukia kasininkės, jeigu ilgai skaičiuoja pinigus prie kasos ir taip „sustabdo eilę“. Mūsų sociume seniems žmonėms tarsi nėra vietos; jie nespėja su konvejeriniu būdu lekiančiu pasauliu: technologijos, modernizacija, padidėjęs vartojimas, laiko svarba (XXI a. laikas tolygus pinigams) sukelia sunkumų norint paprasčiausiai sumokėti mokesčius, o pagalbos iš aplinkinių retai kada gali tikėtis. Netolerancija, kaip deviantinis elgesys, pasireiškia nuolat, ir ne tik senyvo amžiaus žmonės tai patiria, bet ir kiti socialiai pažeidžiami individai. Mano nuomone, netolerancija yra labai didelė problema Lietuvoje, kuriai panaikinti dar nėra surastą tinkamų būdų“. (Erika, 22 m.)
Kitataučiai turi teisę būti gerbiami
Kiekvieno asmens tolerancijos suvokimas yra subjektyvus, todėl natūralu, kad neįmanoma tikėtis, jog vieną dieną pradėsime elgtis tolerantiškai ir pasikeis anksčiau suformuotas požiūris. Akivaizdu, kad Lietuvoje problema tampa nepakantumas kitos tautybės piliečiams, jų veiksmams. Iš tokio piliečių elgesio galime suformuoti keistą kitataučių požiūrį į mūsų valstybę ir visuomenę.
Kartais nepagalvojame, kad nuvykę atostogauti į svetimą šalį galime pasijausti nejaukiai nuo vietinių elgesio su mumis. Tuomet kodėl Lietuvoje gyvendami nesuvokiame šių paprastų dalykų ir nesugebame gerbti kitų piliečių, atvykusių gyventi į mūsų šalį? Galime teigti, kad tai lemia individualus nusistatymas, principingumas, prasilenkimas su morale.
Nesvarbu, iš kokių šalių kitataučiai gyvena mūsų valstybėje, svarbu tai, kad kitos tautos žmonės mūsų šalyje jaustųsi saugūs, vertinami ir nebūtų diskriminuojami.
Tolerancijos ugdymas
Nuo pat mažens stereotipinėse šeimose tėvai vaikams bando įskiepyti teigimas žmogiškąsias vertybes, kuriomis jų ugdytinis vadovautųsi gyvenime ir eitų teisingu keliu. Norint išsiugdyti vertybes, reikia tinkamai suvokti jų prasmę ir reikšmę mūsų gyvenime. Jeigu vaikas nesuvokia, kas yra tolerancija, nemato teisingo pavyzdžio iš šalies, tuomet jam bus sunku tai įsisąmoninti.
Tolerancijos ugdymas prasideda šeimoje, vėliau tam daugiau dėmesio skiriama mokykloje, kol vaikas supranta ir geba skirti tokius dalykus kaip tolerancija ir diskriminacija, nepainioja šių skirtingų sąvokų. Teisingas požiūris į toleranciją gerina žmonių tarpusavio santykius ir padeda visapusiškam asmenybės tobulėjimui.
Taigi siekiant tobulumo ir prasmingesnio gyvenimo galime užsibrėžti sau tikslą, kad stengsimės būti tolerantiškesni, pakantesni vieni kitiems. Teisingas tolerancijos suvokimas turi būti ugdomas nuolatos ir laikomas viena iš didžiausių vertybių mūsų pasaulėjautoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!