Vardan to, kad jaustumėmės saugūs, laisvi ir išvengtume nelaimių. Deja, visa tai veltui. Tikime melu, išraiškingai pasekta pasaka, galinga iliuzija, kuri žingsnis po žingsnio artina mus prie bukumo. Įsisenėjusias dogmas turi pakeisti šiuolaikinės racionalios doktrinos, jei nenorime paskęsti sapne ir atitolti nuo tiesos. Visatos suvokimo, naujųjų technologijų, pažangios medicinos bei fizikos tiesų.
Nežinojimas
Nežinojimas veda prie baimės, išsigalvojimų, tiesos ieškojimų. Deja, ne visada pasiseka surasti tikslų atsakymą, tad norėdami užpildyti nežinios spragą, išsigalvojame įvairius pasakojimus, legendas bei netikrus įvykius, kurie „turėtų“ paaiškinti realybę. Laikui bėgant bei nerandant atsakymo šios legendos plėtojasi. Sugalvojame Dievą, kuris viską sukūrė pagal savo atvaizdą. Tai pats lengviausias atsakymas į bet kokį iškeltą klausimą. Kaip atsirado žmogus? Dievas sukūrė. Kas sukūrė Visatą?
Dievas. Atsakymo nebereikia ieškoti, viską paaiškina visagalis žmogaus pavidalo valdovas, kuris viską žino, viską mato bei viską sukūrė. Jeigu pasaulyje nebūtų atsiradę radikalių žmonių, kurie patys kūrė, tyrinėjo bei išrado įvairius dalykus - vis dar manytume, kad Žemė yra visatos centras ir, kad saulė sukasi aplink ją! Nežinojimas veda prie vaizduotės pertekliaus.
Žvilgtelėkime į graikų Dievus. Poseidonas, Hefaistas, Dzeusas... Stichijų „valdovai“ į kuriuos dabar niekas nebetiki. Kodėl? Todėl, kad yra racionalus mokslinis paaiškinimas, įvairiems gamtiniams reiškiniams. Kadangi senovėje nebuvo pažangiųjų technologijų bei kitų prietaisų paaiškint tokius reiškinius kaip žaibas, griaustinis ar bangos žmonės išsigalvojo įvairius Dievus, tam, kad paaiškintų bei jaustųsi saugūs užklupti šių stichijų. Tai dar viena priežastis, kodėl žmonės meldžiasi, atliekamos įvairios apeigos, aukojimai, sektų kūrimai. Visa tai vykdoma norint išvengti Dievo rūstybės bei prašant palankaus likimo. Kitaip tariant, norint patenkinti savo ego ir numalšinti vidinį nerimą.
Viltis
Žinoma, kur religija be vilties? Viltis yra viena iš didžiausių priežasčių, kodėl žmonės nukrypsta į religiją. Kiekvienam žmogui kažko reikia, kiekvienas žmogus turi savo troškimų bei svajonių ir norint jas pasiekti, reikia tikėti savimi, bet dar geriau į visagalį valdovą, kuris, jei tik pakankamai melsiesi, suteiks tau malonę ir išpildys geistas svajones.
Deja, tai yra tik saviapgaulė. Vis kartodamas tuos pačius troškimus, tu pradedi tikėti ir jei netikėtai tau nusišypso sėkmė ir priartėji prie tikslo, esi įsitikinęs, kad tai „aukštesnioji galia“ ir taip pradedi dar karščiau tikėti bei melstis. Motyvacija plūsta pro kraštus, nes imi galvoti, kad Dievas tavo pusėje. Apimtas iliuzijos, motyvacijos bei troškimo pasieki savo tikslo ir įnirtingai kartoji, kad be Dievo to pasiekti nebūtų pavykę. Nors iš tikrųjų sėkmingai apgavęs save ir tinkamai psichologiškai nusiteikęs įvykdei viską pats.
Moralinės vertybės
Religijoje yra ir teigiamų gaidelių. Moralinės vertybės yra viena iš jų. Religija moko žmones gyventi pagal tam tikras taisykles, kurios gali įkalinti, bet tuo pačiu ir įvesti visuomenėje tvarką. Dievo įstatymai gali sumažinti nusikaltimų kiekį bei paversti bet kokį Dievo rūstybės bijantį latrą į padorų žmogų. Taip pat įvairūs pamokslai, gyvenimo kelio nerandantiems žmonėms, gali įskiepyti šiek tiek išminties.
Religija yra viena iš daugiausiai diskusijų sukeliančių temų. Kiekvienas turi savo nuomonę bei savo įsitikinimus. Tad, mano galva, reikia domėtis ir religija, ir mokslu, norint atskirti iliuziją nuo realybės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!