Tas žodis vadinasi paprasčiausiu nusivylimu - kai tampi visiškai apatiškas aplinkai ir tiesiog „karpai ausimis“ galvodamas apie netolimą ateitį, kuri vėl nieko gero nežada. Sakoma, kad kas statoma ant melo pamato, tas ilgai negyvena – visada išaiškėja tiesa.
Kaip dažnai būna gyvenime situacijos, kai mus kažkas apgauna, nuvilia, išduoda. Tuo žmogumi nepasitikime, pykstame, kartais keršijame ir panašiai. Bet kaip įmanoma pasitikėti žmonėmis, kurie apgauna savo darbuotojus ir valstybę, įkišdami padėką už atliekamą darbą į neapmokestinamą „vokelį“, po to tą pačią praktiką pritaiko partijos buhalterijos tvarkymui.
Galų gale, spjauti ant visų ir pabėgti iki kitų rinkimų ne bet kur, o į tą valstybę, kurios noru daryti įtaką dujų, elektros sektoriams, daryti įtaką valstybės valdymui, niekas neabejoja. O dar paaiškėjus faktui, kad diplomas tinka nebent „virinti“ skaičius iš metalo... Pagaliau savęs paklausi – ar tikrai su mumis viskas gerai? Labai greitai pamiršome LEO LT aferą, kuri „šimtus milijonų“ mūsų pinigų. O kur Valdovų rūmai, stadiono statybos, Lietuvos dujų privatizavimas? Kiekvieną kartą partijos naudojasi trumpalaike rinkėjo atmintimi. Net darosi graudu...
Latvija ir Estija perrinko krizės laikotarpiu valdžiusias partijas, nors, pavyzdžiui, Latvijoje viskas dar labiau krito ir gyvenimo kokybė nėra geresnė nei Lietuvoje. Estijos ir lyginti nereikia prie mūsų, joje prieškrizinė Vyriausybė nepūtė pypkės ir kaupė rezervą „Baltijos tigrų“ laikotarpiu, kuriuo sėkmingai ir pasinaudojo, taip tapdama mažiausiai prasiskolinusia valstybe Europoje. Visų Baltijos šalių Vyriausybės atliko milžinišką darbą krizės laikotarpiu ir vėl grąžino ekonomikos augimo kreives į viršų. Viskas būtų gerai, bet vėl ta nelemtingoji švytuoklė pakrypsta į priešingą pusę. Į opoziciją...
O gal kas galėtų pasakyti, ką išvis sugebėjo opozicija nuveikti per 4 metus be bandymo nuversti valdžią, interpeliacijų, tuščio kalbėjimo? Kur tie geri darbai, už kuriuos juos reikėtų rinkti ir jais pasitikėti? Keletas populiariausių atsakymų į opozicijos „metamus perliukus“ valdančiosioms partijoms:
- Praskolinta valstybė valdančiųjų valdymo laikotarpiu
Ar tikrai? Kiekvienas gali savo akimis patikrinti, tai čia ir taip sužinoti, jog esame viena mažiausiai prasiskolinusių valstybių Europos Sąjungoje ir pačioje Europoje. Turbūt dėl šaltinio autoriteto mažai kas norėtų ginčytis.
Kai biudžetas planuojamas, tai visi šaukia, kad reikia pensijas kelti, pašalpas didinti, mokytojams ir kitiems algas didinti ir pan. Bet kai reikia tam pinigų skolintis, tai visi jau šaukia, jog skolintis nereikia.
Turėtumėte prisiminti, jog esame įsipareigoję, kad mūsų biudžeto deficitas negali būti daugiau nei 3 proc. Norint įvertinti skolinimosi mastą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kas vyko 2009 metais. 2009 metais, po dabartinių rinkimų laimėtojų „pasirengimo“ krizei, Lietuvos BVP krito beveik daugiausiai visoje ES (labiau krito tik Latvijoje) - 14,8 proc. Taigi Lietuva neteko didžiulio kiekio pajamų, nors įsipareigojimai buvo tik nedaug sumažinti (su dideliais įvairių suinteresuotų grupių protestais), bet tikrai nebuvo sumažinti proporcingai kritusioms pajamoms. Taigi, akivaizdu, kad be skolinimosi nebuvo jokios išeities.
- Galėjome skolintis mažiau
Lietuvos BVP 2009 metais krito 14,8 proc. Palyginimui: 2009 metais Airijos BVP krito 7 proc., Ispanijos - 3,7 proc., Italijos - 5,5 proc., Vengrijos - 6,8 proc., Portugalijos - 2,9 proc., Islandijos - 6,8 proc. („Eurostat“ duomenys). Taigi, nors šių valstybių BVP (ir pajamos) krito nepalyginamai mažiau nei Lietuvoje, bet šios šalys, skirtingai nei Lietuva, sužlugo arba prasiskolino žymiai labiau. Vėlgi tie patys „The Economist“ duomenys.
- Nereikia suskystintų dujų terminalo ir atominės elektrinės
Kas būtų buvę, jei neturėtumėm šiuo metu Būtingės terminalo? Tik neverta sekti pasakų, jog benzinas būtų pigesnis. Jei taip ir būtų - neatsvertų mokesčių, kuriuos stabiliai sumoka nuostolingai dirbanti Mažeikiuose esanti naftos perdirbimo gamykla bei su ja susijusios įmonės. Valstybės bei savivaldybių biudžetus papildo solidžios sumos pinigų, kuriuos uždirba šiose įmonėse dirbantys žmones.
Būtingės projektas yra idealus pavyzdys, kuris parodo, kaip neypatingai sklandžiai įgyvendintas projektas ilgoje perspektyvoje veikia teigiamai padėtį šalyje. Beje, tai taip pat sėkmingai parodo konservatorių kompetenciją strategiškai žiūrėti į priekį, o ne siekti asmeninių tikslų bei trumpalaikio efekto. Ką, pavyzdžiui, galima pasakyti apie buvusį Lietuvos dujų privatizaciją: tikslas buvo šaunus - turėti pigesnes dujas, bet, deja, absoliučiai netvarus.
Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai sumokėjo 1,279 mlrd. litų mokesčių. 2012 metais „Orlen Lietuva“ indėlis sudarytų maždaug 6 proc. biudžeto pajamų, jeigu neskaičiuotume iš ES planuojamų gauti pinigų, o priskaičiavus – maždaug 4,5 proc. visų planuojamų pajamų. Tokie projektai kaip Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, planuojama statyti Visagino atominė elektrinė, generuoja gerai apmokamas darbo vietas ir moka milžiniškus mokesčius į valstybės biudžetą. Investuojami pinigai sugrįžta mokesčių ir sukuriamų darbo vietų pavidalu, todėl, nepaisant referendume ištarto NE, Visagino atominė elektrinė turėtų būti pastatyta.
- Kubilius ištrėmė tautą iš Lietuvos
Labai jau neįdomi teorija, bet su įdomiu prieskoniu. Pasaulinės krizės laikotarpiu pirmiausia smunka vidaus vartojimas. Žmonės taupo pinigus ir stengiasi nepirkti nereikalingų produktų ir taupyti pinigus „juodai dienai“. Žmonės tampa neužtikrinti savo ateitimi. Prekybininkai neparduoda, gamintojai mažiau gamina. Eksportas smunka, nes šalyse, į kurias eksportuojame daugiausia savo produktų - taip pat finansų krizė. Išauga nedarbas, žmonės negali grąžinti lengvai išdalintų paskolų – todėl yra priversti važiuoti svetur, kur aukštesnis ekonomikos lygis.
Aukštesnės ekonomikos šalyse nekvalifikuotas darbas apmokamas kur kas daugiau nei Lietuvoje, bet tai yra tik viena medalio pusė. Kada Lietuvoje galėsime už duonos kepalą sumokėti 10 litų, kavinėse dienos pietūs 30 – 40 litų, važiavimas autobusu 5 litai... Tada ir pardavėjos, ir padavėjos, ir autobusų vairuotojai uždirbs po 4000 – 5000 Lt „į rankas“, o darbdaviai galės sumokėti daug didesnius mokesčius, iš kurių daug daugiau uždirbs gydytojai, policininkai, mokytojai. Santykinai atpigs šildymas, kuras, importuojamos prekės. Mes uždirbame daugiau, o šių paslaugų ir prekių kaina didėja ne taip stipriai. Todėl vakarų europiečius pasaulinės naftos kainos didėjimas santykinai veikia daug mažiau nei rytų europos valstybes.
Lietuva yra augančios ekonomikos šalis ir mes tiesiog negalime imti ir uždirbti daugiau, todėl mums reikia aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Reikia starto mūsų ekonomikai augti ir klestėti. Tokios darbo vietos generuoja daug pajamų, kurios išleidžiamos į ekonomiką, taip sukurdamos papildomas darbo vietas. Verslas gauna daugiau pelno, tampa pajėgus priimti naujus darbuotojus. Tai lyg karuselė, kuri ekonomikai kylant vis stipriau sukasi, todėl nei per mėnesį, nei per metus nė viena partija nebus pajėgi jos įsukti taip, kad visi gyventumėme kaip vakarų Europoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!