Tiktai po praėjusių kelių dešimtmečių Meksika savo šalyje įgyvendino demokratiją. Vyksta sąlyginai sąžininga ir atvira konkurencija tarp politinių partijų. Šie rinkimai yra svarbūs, nes šalyje vyksta žiauri smurtinė konfrontacija tarp galingų kriminalinių organizacijų ir vyriausybės. Taip pat valstybės vidurinioji klasė tampa dauguma šalyje, tai reiškia, kad Meksika tampa vidutinio lygio valstybe. Todėl ypač svarbu, kokios politikos imsis naujasis prezidentas.
Prezidento rinkimai ypač svarbūs jos kaimyninėms valstybėms. Ypatingai JAV, kadangi ši šalis jaučia atsakomybę dėl Meksikoje susidariusių galingų ir labai paplitusių narkotikų kartelių. JAV suvartojama daugiausia narkotikų pasaulyje ir didžiausia dalis šių narkotikų atkeliauja iš Meksikos.
Pinigai ir ginklai gauti už parduotus narkotikus sustiprina kriminalines organizacijas. Šios kriminalinės organizacijos atsakingos už vis dažnėjančias žudynes Meksikoje. Abi šalys taip pat yra gyvybiškai sujungtos prekybos, gamybos ir turizmo srityse. JAV gyvena apie 12 milijonų meksikiečių. Imigracija į JAV, tiek legali, tiek nelegali, yra tarp nuolat sprendžiamų klausimų JAV – Meksikos dvišaliuose santykiuose.
Pagrindiniai kandidatai
Enrikė Penas Nieto – naujas veidas senoje autokratinėje ir korumpuotoje Institucinėje Revoliucijos partijoje (PRI). Ši partija šalį valdė daugiau kaip 70 metų. 2000 m. PRI buvo išstumta F. Kalderono pirmtako Vincento Fokso. Gražus, telegeniškas bei geras oratorius 45 m. E. P. Nieto, kuris nesugeba įvardinti 3 knygų, padariusių įtaką jo gyvenime, yra didelė paslaptis politikos apžvalgininkams. Niekas nėra įsitikinęs, kaip valdytų E. P. Nieto tapęs prezidentu, ar jis siektų naujų reformų, kurios padėtų Meksikai XXI-ajame amžiuje, ar leistų įsigalėti jo partijai bei sugrąžintų jos turėtą įtaką. Pats E. P. Nieto žada sukurti super efektyvią rezultatais paremtą vyriausybę.
Andrė Manuelis Lopezas Obradoras – 59 m. buvęs Meksikos sostinės meras bei Demokratinės Revoliucijos partijos (PRD) ir politinės kairės Meksikoje veidas. 2006 m. jis vos mažiau nei 1 % pralošė prezidento rinkimus F. Kalderonui. L. Obradoras, kurį tautiečiai vadina AMLO, apkaltino F. Kalderoną sukčiavimu. Šiomis dienomis iškėlęs savo kandidatūrą L. Obradoras teigia, kad sieks sumažinti skurdą, pažaboti verslo monopolijas, kurios, jo manymu, daro Meksiką mažiau konkurencingą.
Džozefina Vaskez Mota – 51 m. politikė, atstovaujanti dabartinio prezidento F. Kalderono konservatyvios pakraipos Nacionalinio Judėjimo partijai (PAN). Rinkėjai atrodo yra pavargę nuo F. Kalderono ir PAN vykdomos politikos ir tai apsunkina V. Motos kandidatūrą. V. Mota 2006–2009 m. buvo švietimo ministrė, tačiau jai nepavyko reformuoti Meksikos švietimo sistemos, kadangi ši valdoma mokytojų sąjungos bei jos lyderių.
V. Motos reklaminiai kampanijos skelbimai apibūdina ją tiesiog kaip „skirtingą“ kandidatą, kadangi tai pirmoji moteris, kuri siekia tokių pareigų. Tačiau iš daugumos V. Motos rinkiminių pažadų galima suprasti, kad ji toliau tęs pradėtą F. Kolderono politiką.
Ką sako apklausos?
Pagal viešas apklausas absoliutus lyderis yra Penas Nieto. Nuo to laiko, kai prasidėjo jo kompanija, iki balandžio, jis beveik dvigubai lenkia savo pagrindinius varžovus L. Obradorą bei V. Motą. Antrąją vietą dalinasi jau minėti L. Obradoras bei V. Mota, jų tarpusavio skirtumas 3–5 %. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Meksikoje spauda bei televizija yra privačiose rankose.
Penas Nieto šiame sektoriuje yra labai įtakingas žmogus, todėl reikia suprasti, kad visos apklausos yra tendencingos. Meksikoje netgi susikūręs studentų judėjimas „Yo Soy 132” prieš PRI partijos bei Peno Nietos veiklą, kuria siekiama padedant televizijai ir spaudai formuoti viešąją nuomonę.