Ne paslaptis, kad Jonas - didžiausia Lietuvos krepšinio viltis, kuriam ką tik suėjo dvidešimt metų. Krepšininkas su jaunimo rinktinėmis jau spėjo susižerti daugybę čempionų titulų ir naudingiausio žaidėjų prizų, būdamas vos devyniolikos pateko į nacionalinę Lietuvos rinktinę, o NBA naujokų biržoje pašauktas penktuoju numeriu. Šių metų rudenį jis debiutuos ir stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Taigi ko galime tikėtis iš Jono Valančiūno ir ko iš jo gali tikėtis pati lyga.
Krepšininkas kiek ramesnis turėtų jaustis ir dėl klubo vadovų paramos. Jie nuolat palaiko ryšį, ne kartą lankėsi Lietuvoje. „Toronto Raptors“ viceprezidentas Maurizio Gherardini teigia, jog 20 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas jau debiutiniame sezone gali tapti labai svarbiu šios komandos krepšininku. „J. Valančiūnas taps svarbia mūsų komandos dalimi. Jis yra labai geras, talentingas ir motyvuotas krepšininkas. Labai laukiame Jono atvykimo į Torontą“.
Raptors vadovas B. Colangelo teigia: „Neabejoju, jog sprendimas pasirinkti J. Valančiūną buvo teisingas“. A. Bargnani užsiminė, kad nekantrauja su juo kartu rungtyniauti, o C. M. Calderon lietuvį apibūdino kaip nuostabų centrą.
Jonas žais komandoje, kuri iš esmės neturi padoraus centro. Komandos veteranas J. Magloire aikštėje šį sezoną vidutiniškai aikštelėje praleisdavo po 11 minučių ir žaidė tik 34 rungtynes – jo ateitis klube labai miglota. Kitas centras – A. Gray (kuris labiau primena praėjusio amžiaus 9-10 dešimtmečio centro sudėjimą) – išvis sužaidė 49 rungtynes, vidutiniškai po 17 minučių per rungtynes. Abu kartu pelnydavo vidutiniškai 5 taškus ir atkovodavo 8 kamuolius per rungtynes.
Centro pozicijoje epizodiškai žaidė E. Davis ir A. Johnson. Dar vienas žaidėjas, kuris didelę laiko dalį praleisdavo centro pozicijoje – A. Bargnani (33 min. 20 tšk. 6 atk. k.), tačiau jis nėra tikras vidurio puolėjas, labiau ketvirtas numeris. Pats A. Bargnani džiaugiasi, kad jam nebereikės žaisti centro pozicijoje, o tai teikia vilties Jonui ilgesniam laikui aikštelėje. Kiek teko skaityti ir domėtis – prognozuojama, kad Valančiūnas aikštėje praleis vidutiniškai 25-30 minučių.
„Raptors“ komandoje centro pozicijoje gal ir nebus didelės konkurencijos, tačiau kaip Jonas atrodys prieš kitų komandų centrus. Krepšininkas gali pasigirti greičiu ir geru šuoliu. Tačiau gynyba šlubuoja, puolimo arsenalas siauras, o ir trūksta fizinės jėgos. Ar pavyks visa tai pagerinti – turbūt tik laiko klausimas, žinant pastarųjų metų progresą.
Daugiausia klausimų kelia krepšininko gynyba. Tai pastebi daugelis portalų komentatorių, tačiau iš krepšinio pasaulio veikėjų priekaištus girdėjau tik iš minėto komentatoriaus V. Čeponio ir krepšinio agento S. Kairio. Juolab, „Raptors“ treneris pasižymi ir reikalauja iš žaidėjų geros gynybos. Krepšininkas turės padirbėti gerindamas varžovo atitvėrimą nuo krepšio, asmeninę gynybą.
Nesu krepšinio ekspertas, bet vienas momentas iš Valančiūno žaidimo man tikrai nepatinka – tai jo stovėsena ginantis. Jo stovėsena tarsi žmogus būtų su kupra, visąlaik susilenkęs. Nėra kojų tvirtumo. Kaip vienas „blogeris“ išsireiškė, kartais JV stovi tarsi molinėmis kojomis. Nežinau, ar čia dar pasireiškia fizinės jėgos trūkumas ir taip lengviau yra jam kovojant su fiziškai stipriais varžovais, ar čia jis visąlaik taip ginsis. Anot S. Kairio, „puikiai matyti, kad jis nėra išmokytas geros stovėsenos, įgūdžių, nesugeba susigrupuoti. Jei Javtokas ir Petravičius gynyboje viską atlieka automatiniu režimu, Valančiūnui dar reikia pamąstyti“.
Specialiai pasižiūrėjau kaip NBA Playoffuose juda aikštelėje T. Duncan, T. Chandler, R. Hibbert - atrodo, tokie tvirti, ginasi praktiškai pilnai išsitiesę, toks vaizdas, kad jų su tanku nepastumsi. Per LKL finalus Jonas buvo visiškai maudomas Žalgirio centrų - „medžių“ (taip apibūdinami žaidėjai neturintys didesnio puolimo judesių arsenalo, nekoordinuoti, individualiai mažai ką galintys padaryti), tai tada pagalvoju, kaip jis stabdys NBA centrus – monstrus D. Howard ir A. Bynum arba tvirtus K. Perkins, M. Gasol, C. Kaman, A. Bogut, A. Horford.
Turbūt Jonui nekart teks kentėti sukandus dantis, bauduotis, tikėtis kad į pagalbą ateitų kiti žaidėjai, išgirsti ne vieną trenerio patarimą ir garsesnį nepalankų žodį savo adresu. Krepšininkui kur kas lengviau turėtų būti gintis prieš panašaus plano į save centrus, tokius kaip B. Lopez, T. Splitter, A. Varejao, R. Hibbert, J. McGee, D. Jordan, M. Gortat ir kitus.
Kalbant apie puolimą, aukštaūgiui šioje srityje reikia irgi padirbėti, kadangi puolimo arsenalas nėra gausus. Iki šiol taškai daugiausiai renkami žaidžiant du prieš du ir puskabliu dešine ranka iš po krepšio ar dviejų metrų. Baudų metimų procentas siekia 80 proc. Paskutiniu metu vis dažniau aukštaūgis praktikuojasi ir iš vidutinio nuotolio, jei sugebėtų pataikyti taip, kaip savo laikais Žydrūnas Ilgauskas – tai būtų didelis pliusas.
Būtina tobulinti žaidimą iš po krepšio kaire ranka, kol kas J. Valančiūnas visiškai nepavojingas būdamas nugara 3 metrus nuo krepšio, neturi išlavinto metimo atsisukant. Jei pataikytų bent pusę tokių metimų kaip H. Olajuwon savo laikais – būtų universalus ir pavojingas iš visų pozicijų. Pradžioje aišku bus svarbus jo ir įžaidėjo tandemas, kaip sugebės vienas kitą suprasti ir susižaisti.
Pagrindinis „Raptors“ atakų organizatorius ispanas C. M. Calderon, anot ilgamečio J. Valančiūno trenerio K. Maskvyčio, yra palankus įžaidėjas. Anot jo, pradžioje geriau žaisti su europiečiu nei amerikiečiu. Interneto erdvėje buvo pasigirdę kalbų, kad Torontą gali papildyti ir kanadietis S. Nash. Interneto komentatoriai praktiškai vieningai mano, kad tai būtų geriausias variantas J. Valančiūnui. Tokiai nuomonei aš irgi pritarčiau.
Sustiprėti fiziškai - turbūt lengviausiai iš visų šitų dalykų. NBA fizinio pasirengimo treniruotės labai greitai duoda rezultatų. Kažkiek pagal sudarytą „Raptors“ treniruočių programą krepšininkas dirbo ir Lietuvoje. Būtent jėgos trūkumas buvo įvardintas kaip vienas krepšininko minusų. Reikia prisiminti, kokie į NBA atėjo D. Howard, A. Bynum ir kokie jie yra dabar. Aišku, tai daugiau išimtys, bet ir kiti vyrukai tvirti, raumeningi, lengvai jų nepastumsi. Tas pats M. Andriuškevičius, kuris Lietuvoje buvo vadinamas „dviračiu“, sugebėjo užsipompuoti raumenų.
Dar vienas svarbus aspektas – pati adaptacija prie naujos aplinkos, kitokio žaidimo stiliaus. Tačiau jaunam žaidėjui tai neturėtų sudaryti papildomų problemų. Kur kas sunkiau pritapti yra jau susiformavusiems žaidėjams. M. Gherardini taip pat pareiškė, kad J. Valančiūnui reikės laiko prisitaikyti NBA lygoje, tačiau kiti „Raptors“ komandos europiečiai padės jam apsiprasti. Visiems naujokams reikia laiko. Vieniems daugiau, kitiems mažiau. „Visi krepšininkai turi prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, net ir patys geriausi. Vis dėlto, mūsų komanda turi daugiau europiečių nei bet kuri kita NBA ekipa, todėl tikime, kad tai padės Jonui adaptuotis greičiau“. Be to, klube bus tėvynainis L. Kleiza.
Kažkiek, sakyčiau, nustebino „Raptors“ trenerio pareiškimas, kad jis blogiausiu atveju tikisi iš Jono Valančiūno kažko panašaus į J. Noah. Sakyčiau, labai skirtingi krepšininkai. J. Noah tikras darbininkas, kovotojas, puikus žaidėjas gynyboje, koordinuotas, puikiai valdo kamuolį, gali laisvai nusivaryti iš savo baudos aikštelės į svetimą, jei ne kaip įžaidėjas, tai kaip antras numeris tai tikrai. Gi jei reikėtų palyginti su dabartiniais lygos aukštaūgiais – Joną labiau lyginčiau su T. Chandler, M. Gortat, R. Hibbert, J. McGee. Jei sugebėtų išlavinti metimą iš vidutinio nuotolio, galėtų lygiuotis į P. Gasol ar C. Bosh.
Tai viską apibendrinus – gal ir nebus taip blogai, kaip kai kurie piešia. Vis tik tai yra dar jaunas, besiformuojantis ir tobulėjantis žaidėjas, kuriam dar viskas prieš akis. O mums belieka tikėtis, kad jis taps dominuojančiu ir nesustabdomu centru.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!