Bėgant laikui liga gali progresuoti ir privesti prie ankstyvo invalidumo. Bet, palaukite, jei tai liga, kyla klausimas, kodėl neegzistuoja tik šiai ligai būdingų simptomų. Dažniausiai liga diagnozuojama tik atmetus visus kitus galimus susirgimus – erkinį encefalitą, Laimo ligą, ŽIV ir t.t. Nieko kito žinomo neradome – išsėtinė sklerozė. Pas visus sergančiuosius simptomų kombinacijos, ligos paūmėjimai, yra tik individualūs ir gali būti visiškai skirtingi pas du to paties amžiaus žmones. Vienintelis dažniausiai pasitaikantis simptomas – bendras silpnumas.
Todėl aš laikau šią ligą ne smegenų ar centrinės nervų sistemos liga, o liga smegenyse. Nuo pat tokios baisios diagnozės nustatymo, pasibaigus ligos neigimo fazei, žmogus dažniausiai paliekamas vienas kovoti su savo liga. Jis praranda gyvenimo prasmę, bijo gyventi, nežiūri savęs, užsidaro savyje. Ir jei jis po tam tikro laiko nesusitaiko su tokiu likimu, pati žinia apie ligą pradeda dar labiau ardyti jo smegenis nei tą daro pati IS. Todėl būtina keisti požiūrį į gyvenimą, nesvarbu, kaip yra blogai dabar.
Liga ir gydytojai
Kiek kartų teko skaityti ir girdėti frazes „nesikreipė į gydytojus“, „per vėlai diagnozuota liga“, „ankstyvose stadijose ligą išgydyti lengviau“ ir t.t. Atmetęs visus kitus įmanomus susirgimus epikrizėje, ligoninės gydantis gydytojas dažniausiai įrašo tokią diagnozę: išsėtinė sklerozė, recidyvuojanti - remituojanti eiga. Rekomendacijos: neurologo kontrolė, esant paūmėjimui kreiptis ten ir ten. Viskas – laisvas, gyvenk kaip gyvenai, iki kito paūmėjimo.
Tam, kad patektum pas neurologą poliklinikoje net ir sergančiam tokia liga reikia iš pradžių aplankyti savo šeimos gydytoją, pas kurį pasėdėjus netrumpą laiką prie kabineto, praleidžiant bobutes, o pačiame kabinete pabuvus 5 minutes, gaunamas ilgai lauktas siuntimas pas neurologą.
Taigi, patekti pas neurologą galima tik po kokio gero mėnesio. Bet ir čia nieko gero. Pamatęs diagnozę, gydytojas neurologas sako įspūdingą frazę – „turbūt jau viską apie šią ligą iš interneto sužinojai, ką čia dar pasakoti“. Liga tokio lygio gydytojams neaiški, jokių profilaktinių priemonių, rekomendacijų, tik simptomatinis gydymas. Tad tenka pasitikėti tik savo jėgomis.
Gyvenimas su liga
Dalykas, kuris leidžia nesirgti sergant kokia nors liga yra ne pačios ligos neigimas, o jausmas, kad nesergi, nors ir jauti simptomus. Kai žmonės aplink tave net nenutuokia kaip tau kartais sunku, o artimi žmonės, kurie viską žino, bendrauja su tavimi lyg nieko nėra buvę, nors atrodytų turėtų išgyventi ir ant rankų nešioti – va čia tikras gyvenimas. Nejaučiu, kad sergu, ir tai padeda gyventi.
Žinančius, kad aš sergu galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų (įskaitant gydytojus), todėl daug maloniau dirbti darbus, dėti pastangas, kai žinai, kad tu tam pačiam darbui atlikti dedi daugiau pastangų nei kiti, o kartais ir darai geriau už kitus.
Sergantysis gali sau leisti beveik viską, ką ir sveikas, kol neriboja fizinės galimybės. Vienintelį dalyką, kurio sau neleidžiu – turėti merginą, nes bijau. Bijau skaudinti žmogų, kuris susiejęs gyvenimą su tavimi perspektyvoje turės savo gyvenimą skirti ligonio priežiūrai. Gal kas ir pasikeis ateityje, o kol kas noriu duoti kelis asmeninius patarimus kaip gyventi ir išgyventi su tokia liga.
Patarimai sveikiems ir sergantiems, kurie padeda gyventi
Bendraukite su sveikais žmonėmis. Dauguma sergančiųjų pradeda burtis į visokius klubus, bendrijas, lanko specialiai sergantiems skirtus renginius ir panašiai. Mano nuomone, tokie susivienijimai dar labiau kenkia sergančiajam, nes jis dažniausiai ten mato sergančiuosius su savo problemomis, ligų istorijomis ir negaliomis.
Kam užsidarinėti tokiame rate, jei ten yra gaunama užuojauta, kuri dar labiau slegia nei viršininko rėkavimas darbe. Ar ne geriau susiburti linksmoje kompanijoje, kurioje galėsite pamiršti apie savo ligą? Bendraujant su sveikais žmonėmis ir pats jautiesi sveikas, nes bandai sau leisti tai, ką sau leidžia kiti. Fiziniai trūkumai riboja Jūsų gyvenimą? XXI amžius, bendraukite Internetu, 30 min./1 val. per dieną pilnai užteks, ten gi galite būti bet kas.
Pasitikėkite tradicine medicina. Tradicinė medicina, nors ir neturi veiksmingų vaistų nuo išsėtinės sklerozės, nes nežino, kas iššaukia šią ligą, bet visgi turi vaistus. Ir, patikėkite, tai geriau nei stebuklingi vaistai ir vitaminai, pašalinantys šlakus iš organizmo. Iš kur šlakai pas kaimo gyventoją, per visą gyvenimą iš chemikalų tik karvės mėšlą uosčiusio?
Ligos tėkmė yra individuali kiekvienam ligoniui, tad įrodyti, kad būtent taip vadinami enzimai padeda gydyti IS, neįmanoma. Kas būtų, jei tas žmogus, kuris geria enzimus, jų negertų? Gal niekas nepasikeistų, gal jo tokia IS tėkmė. Eilinis biznis, niekuo, išskyrus pelno dydžiu, nesiskiriantis nuo didelių farmacijos kompanijų.
Nepasitikite tradicine medicina - rinkitės placebo. Įsipilkite sau vandenį į stiklinę, pasaldinkite, įsivaizduokite, kad tai naujas vaistas ir gerkite taip kiekvieną dieną su kitais vaistais, atskirai. Po tam tikro laiko atrodys, kad šalia kitų vaistų geriate ir šį naują vaistą, kuris jums tikrai padeda. Dar geriau, kad ligoniui nežinant, tokį „vaistą“ darytų jo artimieji.
Gyvenkite šia diena. Pabūkite trumparegiu, ateitis kažkur priekyje neryški, žiūrėkite geriau sau po kojomis. Jei taip bus lengviau įsivaizduokite, kad rytoj Pasaulio pabaiga, per kurią niekas neišgyvens. Tada nebus svarbu, kaip jus jautėtės prieš tai, kaip jausitės, kaip ir su kuo gyvensite toliau. Rytoj = šiandien + ateitis. Kokia diena bus rytoj, priklauso nuo šiandienos.
Raskite sau hobį. Raskite sau užsiėmimą: nuo monetų ir pašto ženklų rinkimo iki siuvimo ar grojimo muzikiniais instrumentais. Klausykitės muzikos, žiūrėkite pramogines laidas, komedijas. Nesėdėkite vietoje, skirkite bent 15 min. per dieną fiziniams pratimams ar rytinei mankštai. Fizinis aktyvumas, kaip ir hobis gyvenimo trukmę pailgina vidutiniškai 5 metais kiekvienas.
Mąstykite, lavinkite smegenis. Treniruokite smegenis – spręskite kryžiažodžius, sudoku, žaiskite šachmatais ir kitus loginius žaidimus. Eidami į parduotuvę, jei negalite apsieiti be raštelio, iš pradžių paimkite viską, ką pamenate, be raštelio pagalbos. Vakare atsisėskite ir pamėginkite atsiminti, ką darėte šiandien tam tikrą valandą, ką valgėte, kam skambinote, apie ką kalbėjote.
Mylėkite gyvenimą. Gyvenimas mums duodamas vieną kartą. Jis mus myli, kitaip mes negimtume, tad mylėkime ir jį. Šypsokitės, net tada, kai be jokios priežasties jums liūdna. Šypsodamiesi jus ne tik atrodysite laimingesni kitiems žmonėms, bet ir patys jausitės geriau. Sergant baisia liga ypač įdomu žiūrėti į žmones, kurie išgyvena ir jaučiasi nelaimingi dėl kažkokių niekų. Tad būkite spindintys ir laimingi, nes jūs žinote, kiek tai vertinga.
Ir pabaigai.
Žinokite, kad sergate. Galvokite, kad esate sveiki.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!