Paskutiniais metus, žiūrėdamas „Chorų karus” vis diskutuodavau viduje, ar gali chorai skambėti taip nuostabiai, be menkos klaidelės? Pats dainavau chore ir žinau, kad net ir po kasdienių repeticijų, kas nors chore įstoja ar pabaigia kūrinį viena milisekunde ankščiau ar vėliau. Klausant pasirodymų „Chorų karuose” susidaro įspūdis, kad choristai yra aukščiausio lygio pasaulio muzikinių teatrų profesionalai, bet juk taip nėra. Tai juk paprasti miestiečiai, atrinkti per specialias atrankas. O televizijos eteryje atrodo kitaip, nes jų balsai skamba lyg iš įrašo. Lyg iš įrašo? Būtent todėl man iškilo klausimas, ar gali būti, kad „Chorų karų” pasirodymų muzika, išeinanti į eterį, yra įrašyta iš anksto? Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad chorų dainininkai neturi klausos ir negali dainuoti. Ne. Tačiau mažytės detalės pačiame šou, kurį jie kuria kiekvieną sekmadienį, gali iš dalies išduoti, kad vietose, kur dainininkai turėtų dainuoti kartu, jie galbūt nedainuoja iš viso.

Pirmiausia, panagrinėsiu „Chorų karų” aparatūrą. Tam norėčiau atkreipti dėmesį į dviejų Kauno chorų, Šampaninio ir Božolė pasirodymus savo metų „Chorų karuose”.

Juos galite pamatyti čia:

Šampaninis:
Božolė:

Šampaninis choras čia atlieka lietuviškas klasikas „Baltas paukštis” ir „Tėvyne, dainų ir artojų”. Božolė choras - legendinę grupės ABBA „Mamma Mia”. Pasirinkau šias dainas, kad palyginčiau chorų pasirodymus iš dviejų skirtingų sezonų.

Prieš pradėdamas palyginimą, norėčiau pabrėžti, kad „Chorų karuose” garsus „gaudo” keturi (matomi televizijos ekrane) pastatomi mikrofonai, skirti specialiai garsams iš aplinkos surinkti. Peržiūrėjus pasirodymų įrašus galima pamatyti, kad pirmajame projekto sezone tie keturi mikrofonai būdavo apstatomi aplink chorą pakankamai arti, maždaug vieno metro atstumu. Tam, kad skirtingų balsų chore išryškėtų koks nors vienas balsas, jam būdavo įteikiamas atskiras mikrofonas ar pastatoma papildomų, paprastų mikrofonų. Pasiklausius Šampaninio choro, galima aiškiai išgirsti, kad ne visi choro nariai įstoja laiku, galima išgirsti aiškius atsikvėpimus ir netikslumus harmonijoje. Tai man leidžia daryti prielaidą, kad Šampaninis choras dainuoja gyvai.

Tuo tarpu antrojo ir trečiojo sezonų metu „Chorų karuose” tie keturi specialūs mikrofonai būdavo pastatomi į vieną liniją prieš chorą, maždaug 1,5 - 2 metrų atstumu. Božolė choras atlikdamas „Mamma Mia” stovi akivaizdžiai daug toliau nuo mikrofonų, taip pat daug vaikšto į šonus, juda, išsiskaido, susirenka, ir vis tiek skamba labai gerai, atlieka daug pakėlimų tonacijoje, sudėtingas harmonijas ir pan. Niekam tam pasirodyme nereikia papildomo įgarsinimo, viskas atrodo taip paprasta ir nesudėtinga nors pasirodymas ir labai sunkus. Tas pats ir su specialiomis kolonėlėmis, kurios skirtos atlikėjams, kad jie išgirstų save. Pirmojo sezono metu, jos stovėdavo arti atlikėjų, puslankiu prieš sceną, kai antrojo ir trečiojo sezonų metu, jie būdavo pastatomi į vieną liniją prieš chorus, prie mikrofonų. Žiūrint į Božolė atlikėjus, galima manyti, kad jiems savęs girdėti nereikia, nors jų harmonija skamba tobulai.

Klausimas, ar ji skamba taip lyg būtų įrašyta iš anksto? Jeigu ne, tai kodėl tie patys mikrofonai ir tos pačios specialios kolonėlės savęs girdėjimui, skirtingų sezonų metu stovi išdėstyti skirtingai. Kitaip tariant, toliau nuo chorų pastatyta aparatūra jų pasirodymų kokybės nepablogina. Taip pat, jeigu tie patys mikrofonai ir gali kokybiškai „pagauti” chorų balsus iš 1.5-2-jų metrų atstumo, tai kodėl tuomet, kai jie gyvai atlieka vadinamuosius egzaminus, jie prieina prie mikrofonų taip arti? Šie klausimai mano galvoje kelia vis didesnę abejonę antrojo ir trečiojo „Chorų karų” sezono chorų autentiškumu.

Minint choro „Božolė” pasirodymą „Mamma Mia” galima suabejoti ir muzikiniu takeliu, kuris skamba kartu su choristais. Vienu metu takelyje atsiranda šokių muziką primenančių motyvų. Žinant, kad „Božolė” choras dainuoja pritariant grupei „Rondo” ir/ar Pauliaus Zdanavičiaus grupei, galima nuspėti, kad nei viena nei kita savo aparatūroje neturi reikalingų instrumentų atlikti tokio stiliaus muziką. Taip pat gerai atkreipus dėmesį galima pamatyti, kad grupės „Rondo” būgnininko judesiai ne visada atitinka garsus sklindančius su choro pasirodymu. Tai mane verčia suabejoti muzikos skambančios fone gyvumu.

Kita aspektas į kurį norėčiau atkreipti dėmesį yra choreografija. Kartais neapgalvoti choreografų sprendimai leidžia manyti, kad chorai neatlieka savo dainų gyvai. Čia norėčiau pateiktinis tris Vilniau krašto Kaštoninio choro pasirodymus. 

Vilniaus choras čia atlieka dainas „Pas tave einu”, „Laikas” ir “Pasveikinkit vieni kitus”. Tačiau, nors ir talentingai pastatyta, bet choreografija kelia šiek tiek įtarimų. Vilniaus kaštoninis choras visuose šiuose pasirodymuose atlieka tokius judesius, kad jeigu jie dainuotų gyvai, tai mikrofonams būtų labai sunku sugauti garsą. Vienas choreografo neapgalvotai atrodantis sprendimas - kaštoninio choro pasirodyme pagal „Pas tave einu”.

Čia generolė Katažina vaikšto labai arti prie savo choristų vyrų dainuojančių atvirą natą, o jos mikrofonas „nepagauna” nei vieno pašalinio garso, lyg vyrai esantys šalia jos nedainuotų (?). Atlikdami „Pasveikinkit vieni kitus” Kaštoninis choras vienu metu sustoja į ištisą eilę tolyn nuo mikrofonų, o garsas vis tiek nepasikeičia, visi dera ir skamba labai gerai. Atliekant dainą „Laikas” bent pusė choristų dalį kūrinio stovi atsisukę nugara į mikrofonus. Garsas nepasikeičia, viskas ir toliau skamba nepriekaištingai. Tokia tobulybė, kai žinoma, kad vienu metu dirba šešiolika ar daugiau žmonių, stebina ir dėl to kelia įtarimą.

Žvelgiant iš šių kelių perspektyvų, tikrai būtų galima teigti, kad chorai, projekte „Chorų karai”, jau antrus metus nedainuoja. Ir chorų „Facebook“ puslapiuose pasirodančios nuotraukos su choristais įrašų studijose, tikrai nepadeda tokių įtarimų atremti. Tačiau jokiu būdu negalima atmesti galimybės, kad tai, kas atrodo akivaizdu žiūrint  gyvą koncertą, gali atrodyti visiškai kitaip televizijos ekrane, juk televizijos studija, nėra koncerto scena ir ten galioja kitokios taisyklės. Visgi jeigu chorų pasirodymai gali sukelti menkų abejonių, galbūt tai byloja, kad jau atėjo laikas šiek tiek pakeisti projekto koncepciją.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!