Būtent iš savo tėvo ir motinos vaikas gauna pirmąsias žinias apie seksualumą, jausmus priešingos lyties asmeniui, šeimos harmoniją ir pareigas. Tuo tarpu iškreipta situacija su dviem „tėčiais“ arba dviem „mamomis“, kurios elgiasi toli gražu ne pagal visuomenėje vyraujančias normas, gali turėti neprognozuojamų ir ne pačių geriausių pasekmių.
Iš tėvo berniukas mokosi vyriškumo, o iš mamos mergaitė – moteriškumo. Tuo tarpu gėjaus vyriškumas ar lesbietės moteriškumas yra gana abejotinas, nes jis deformuotas pats savaime.
Aišku yra žmonių kurie linkę ginčytis, tačiau, kaip bebūtų keista, aršiausiai besiginčijantys dažniausiai patys priklauso seksualinėms mažumoms arba apie vaikų auginimą ir socialinius ar psichoseksualinius procesus žino tik iš mokslo populiarinimo laidų per televiziją.
Taip pat esu griežtai prieš homoseksualistų santuokas, nes tokiu būdu iškreipiama šeimos sąvoka ir įvaizdis. Galima kalbėti įvairiai, bet dviejų vyrų ar moterų sąjunga jokiu būdu netelpa į šeimos rėmus. Tai yra partnerystė, neturinti nieko bendro su šeima. Šeima yra socialinis vienetas, kurį sukuria vyras ir moteris, siekiantys kartu turėti vaikų.
Gyvenimo aritmetika paprasta, nereikia imtis postmodernių dekonstrukcijų, kas pastaruoju metu yra ypač populiaru. Labai madinga garsiai šūkauti apie teises, naujus požiūrius, tačiau kažkodėl nesigirdi daug liepsningų kalbų apie pareigas. Teisių ieškojimas, pamirštant pareigas ir normas, yra tiesiog pjovimas šakos, ant kurios sėdime.
Kai kurios visuomenės normos, kaip antai šeimos kūrimas, santuoka ar vaikų auginimas, negali būti keičiamos. Nes tai yra archetipai, kertinės žmonijos sąvokos, kurių nesilaikymas rodo tiesiog savęs negerbimą.