Ažiotažas prasidėjo, kai Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) 2011 metų lapkričio mėnesio pabaigoje savo ataskaitoje paskelbė, kad Iranas aktyviai vykdo branduolinę programą, kuri gali būti skirta kariniams tikslams.
Po ataskaitos, per keletą mėnesių Iranui pritaikyta visa eilė ekonominių sankcijų, nors iš esmės Iranui sankcijos - ne naujiena, kadangi jau daugiau nei dvidešimtmetį Iranui taikomos Jungtinių Tautų saugumo tarybos, JAV ir jos sąjungininkių įvairūs apribojimai. Irano branduolinė programa nuolat stebima lyg pro padidinamąjį stiklą. Šios sankcijos yra griežčiausios istorijoje ir visiškai nenuostabu, kad susilaukė tiek dėmesio.
JAV, Izraelio, Irano pozicijos
Izraelis turi ilgą konfliktų istoriją su musulmoniškuoju pasauliu. Dabartinis Irano prezidentas yra pasižymėjęs keliais antisemitiniais, antisionistiniais komentarais, kuriuose nurodo, kad Izraelio valstybė neturėtų egzistuoti. Todėl Izraelis yra pagrįstai susirūpinęs, kad Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas siekia įgyti branduolinį ginklą, kad galėtų sunaikinti Izraelį ir išžudyti milijonus žydų.
Iranas aktyviai remia Libane įsikūrusią „Hezbollah“ ir Gazos ruožą valdančią palestiniečių islamistų „Hamas“ organizacijas, kurios demokratinių šalių yra traktuojamos kaip teroristinės organizacijos. Šių organizacijų ideologija yra antiizraelietiška, šios organizacijos nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti ir jokie kompromisai ir derybos yra neįmanomi. Todėl Iranas, kaip vienas aktyviausių šių organizacijų rėmėjų, yra Izraelio priešas numeris vienas.
Izraelis nedidelė valstybė, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos Izraelį pasirinko kaip nuotolinę karinę ir technologinę bazę Artimuosiuose Rytuose. Izraelis, naudodamasis šiuo vaidmeniu, sukūrė pažangias karines pajėgas. Kaip Noam Chomsky rašo: „Izraelio ekonomikos pagrindas – tai su karo pramone susijusi ir glaudžius ryšius su JAV ekonomika palaikanti moderniųjų technologijų sistema“. Izraelis, būdamas artimas sąjungininkas JAV, tuo pasinaudodamas disponuoja aukšto lygio karinėmis pajėgomis, kurioms negali prilygti jokios kitos valstybės, išskyrus JAV.
JAV žvalgybos manymu, Izraelis turi kelis šimtus branduolinių ginklų ir aktyviai kuria cheminius bei biologinius ginklus. Karinis Izraelio pajėgumas regione laikomas pavojingu, todėl Izraelio galia skatina aplinkines valstybes ginkluotis ir kurti savo masinio naikinimo ginklus.
Svarbus aspektas, kad Izraelis nuolat spaudžia Vašingtoną imtis karinių veiksmų prieš Iraną. JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta užsiminė, kad „Izraelis šiuo metu kelia didelį susirūpinimą dėl galimo Irano užpuolimo, be JAV pritarimo“. Vašingtono pozicija Irano atžvilgiu nuosaikesnė. Vašingtonas nesuinteresuotas įsivelti į ketvirtą karą per dešimtmetį. Be to, prioritetinis B. Obamos administracijos tikslas - JAV ekonomikos gaivinimas ir nedarbo mažinimas.
Pastaruoju metu B. Obamos populiarumas JAV auga, todėl kitas jo tikslas - išlaikyti savo esamą poziciją ir sėkmingai laimėti rinkimus, kurie įvyks šių metų rudenį. Didelė tikimybė, kad B. Obama bus perrinktas kitai kadencijai, jeigu, žinoma, kryptingai spręs JAV ekonomikos, nedarbo klausimus. Be kita ko, JAV planuoja sutaupyti 487 milijardus dolerių per ateinančius 10 metų, mažindama ginkluotasias pajėgas beveik 100 tūkst. karių. Karinis nukrypimas į Iraną prieš rinkimus būtų kilpos užsinėrimas ant kaklo, kadangi reikėtų svarių ir įtikinančių argumentų visuomenei ypač po „fiasko Irake“.
JAV ivairūs politikos apžvalgininkai teigia, kad jeigu JAV būtų norėjusi įsitraukti į tiesioginį karą, tai būtų galėjusi padaryti, kuomet JAV apkaltino Iraną ketinus susprogdinti Izraelio ir Saudo Arabijos ambasadas JAV ir nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių.
Iranas - gudrus „žaidėjas“
JAV žvalgyba viešai tvirtina, kad nėra tikra dėl Irano branduolinės programos. Juo labiau, kad Iranas įsileidžia tarptautinius ekspertus, pasirašęs branduolinio ginklo neplatinimo susitarimą. Reikia pripažinti, kad Iranas profesionaliai laviruoja su branduoline programa.
Labai mažai tikėtina, kad sankcijos turės didelę įtaką dėl branduolinės programos Irano viduje. Kaip Irano skelbiamas finansavimas (pagal mūsų kalendorinius 2012 metams), tai kad Iranas ženkliai didina finansavimą branduolinei programai. Tai tik patvirtina, kad Iranui svarbi branduolinė programa ir jos efektyvus tęstinumas.
Spekuliuoti branduolinio ginklo techniniu klausimu būtų sunku, tačiau būtų ir naivu manyti, kad Iranas nesiekia savo valstybės suvereniteto, regioninės, tarptautinės įtakos. Galima daryti prielaidą, kad Iranas nesiekia prisigaminti eilės branduolinių ginklų, tačiau siekia turėti visas branduoliniui ginklui sukurti sudedamąsias dalis, komponentus ir technines galimybes, kad operatyviai būtų galima pagaminti MNG.
Didžioji dalis Irano visuomenės remia Irano vykdomą politiką, prieš vakarų hegemoniją Artimuosiuose Rytuose. Bet Vakarų paskelbtos griežtos ekonominės sankcijos gali destabilizuoti Irano vidaus gyvenimą, privesti prie susiskaldymo, dėl ko gali prasidėti sukilimai šalies viduje. Tokiu atveju galimas scenarijus, kad tuo pasinaudodami Vakarai bus suinteresuoti apginkluoti sukilėlius taip dar labiau aštrindami situaciją. Žinoma, tai tik viena iš daugybės prielaidų, kuri labiausiai tikėtina žvelgiant į netolimą istoriją.
Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties faktų apžvalga
2010 metų pavasarį Niujorke Jungtinių Tautų būstinėje surengtoje konferencijoje buvo pasirašytos Branduolinio ginklo neplatinimo sutartys, konferencijoje buvo akcentuojama ir didelis dėmesys skirtas Artimiesiems Rytams, kad būtų sukurta nebranduolinė zona. Tikimasi šiais metais surengti konferenciją, skatinant Artimųjų Rytų valstybes atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau tam aktyviai priešinasi Izraelis.
Vašingtono vyriausiasis branduolinių ginklų derybininkas paprašė Izraelio pasirašyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, Izraelis atsisakė.Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Izraelį pasirašyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir leisti atlikti patikrinimus, Izraelis atsisakė. TATENA paprašė Izraelio pasirašyti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir leisti atlikti patikrinimus, Izraelis atsisakė.
Izraelis atsisakymą motyvuoja, kad tuomet gali iškilti Izraelio valstybės egzistencijos klausimas.
Priešingai nei Izraelis, Iranas leidžia TATENA tikrinti visus savo įrenginius. Iranas pasirašęs branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
Viskas dėl naftos ir įtakos?
Daugiau nei pusė šalies pajamų Irane sudaro naftos eksportas. Iranas yra antras po Saudo Arabijos pagal naftos produkciją. Visos OPEC Artimųjų Rytų valstybės - Irakas, Saudo Arabija, Kuveitas ir kt., yra JAV naftininkų „kišenėje“, išskyrus vienintelį Iraną.
Irako puolimas buvo preliudija, įtakos zonai sustiprinti Artimuosiuose rytuose ir pažiūrėti savo galimybes prieš galutinį įtakos įtvirtinimą Artimuosiuose rytuose.
O jeigu...
Irano puolimas nebus toks lengvas, kaip puolimas Irake, Afganistane ar Libijoje. Šios šalys neturėjo sąjungininkių. Galbūt vieniems juokingai gali atrodyti Irano deklaruojami „pseudo sąjungininkai“. Tačiau aiškiai matome Rusijos, Kinijos, Indijos, Šiaurės Korėjos ir kt. šalių palaikymą, bent jau diplomatiniu ir ekonominiu lygiu. Klausimas vienas, kiek tas palaikymas pasireikš iškilus tiesioginiai problemai. Iranas tikrai nerizikuos ir nežengs pirmo žingsnio į tiesioginį karą, todėl, kad puikiai supranta, žino savo galimybes, o kitu atveju ir liūdnas perspektyvas
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dimitrijus Rogozinas teigia, kad „Iranas yra mūsų artimas kaimynas, tik į pietus nuo Kaukazo. Jeigu atsitiktų, kad Iranui iškiltų politinių, karinių negandų, tai būtų tiesioginė grėsmė ir Rusijos nacionaliniam saugumui“. Neabejotinai, Rusija stengsis išsaugoti savo įtakos zoną artimuosiuose rytuose.
Svarbus momentas
Yra visi teisiniai svertai, todėl žvelgiant į šią situaciją, tarkime, susiklosto situacija, kad kažkuri šalis patiria intervenciją ir patiria materialinius nuostolius. Tokiu atveju PRIVALO išlaikydama tikrąjį demokratiškumo identitetą kreiptis: į Tarptautinį teismą, Jungtinių Tautų saugumo tarybą, Generalinę asamblėją.
Šių institucijų pagalba, su gerais advokatais, pateikiant esminius faktus. Naiviai nuskambės, kadangi JAV turi didelę įtaką ir svertus šiose institucijose, tačiau šios institucijos turėtų tarnauti humaniškiems ir teisingumo principams, kurių pagalba galima išvengti didesnių materialinių ir žmogiškųjų praradimų.
Apibendrinant, manau, kad toliau bus kovojama netiesioginė kova pasitelkiant finansinius instrumentus ir neautralizuojant tam tikrus asmenis. Nors JAV ir turi strategiškai gerą išsidėstymą Artimuosiuose rytuose, tačiau šiuo metu karas su Iranu vakarams būtų nelaiku ir visapusiškai per brangus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!