Deja, tačiau paaiškinti, kodėl tik Vilniaus miesto savivaldybė nesugeba susitvarkyti su šilumininkas, ir dėl to lengvabūdiškai kaltinti dabartinę Vyriausybę, merui sekasi pakankamai sunkiai. Nepadeda nei būrys kaimynų (spėju, jog kainavęs ne vieną šimtą tūkstančių), nei juokingi kaltinimai Prezidentei, neva ji, kritikuodama Vilniaus miesto vadovybę, užsiima Andriaus Kubiliaus palaikymo akcija.

Iš tiesų, kodėl tik Vilniaus miestelėnai, dar nesulaukę tikrųjų Kalėdinių stebuklų, juos išvydo sąskaitose už šildymą?

Nors ir skamba banaliai, tačiau patys miestiečiai tokią valdžią išsirinko. Daugelis žmonių, eidami į rinkimus, vadovavosi nuostata: „nors ir vogė, bet davė ir miestui“. Toks argumentavimas labai primena raudonąją mąstymo logiką, kai bet kokia vagystė iš kolūkio ar valstybės buvo pateisinama.

Norime gyventi stiprioje demokratinėje valstybėje, tačiau daugelis vilniečių valdžią renkasi vis dar vadovaudamiesi senais, sovietinės nomenklatūros nustatytais principais. Tai puikiai atspindi Vilniaus valdančiosios koalicijos sudėtis - turime ir buvusių KGB darbuotojų, ir Rusijos interesams neabejingų politikų, ir teistų piliečių, norėjusių vieną miestelėną priverstiniu būdu Nerimi paplukdyti.

Tad, kad ir kaip esame pasipiktinę, reikia pripažinti, jog šias šildymo kainas ir chaotišką, monopolistams palankų miesto valdymą sukūrė patys vilniečiai, nepabijoję būti apgauti dar kartą ir prie balsadėžių garsiai ištarę: „TAIP!'“.

Situacija Vilniaus mieste daug vilčių neteikia. Belieka patiems vilniečiams parodyti, jog jie pasisako už atsakingą ir skaidrią politiką ir kad jiems „duonos ir žaidimų“ principas nėra priimtinas, nes, kaip bebūtų keista, bet „Tai Chi“ mankštelės miesto problemų kol kas tikrai neišsprendžia.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!