Toliau repertuaras yra maždaug identiškas. Gerus arba blogus oratorius mes matome politikoje, pramogų versle bei... motyvaciniuose seminaruose.
Nei vienu atveju šių oratorių gražbylystės nepraeina be pasekmių. Po rinkimų seka 4 metai panagių turinio nagrinėjimo higienistams nepriimtinu būdu („Viešpatie, na ką mes išsirinkom?“), dantų griežimo spaudžiant nuotolinio vaizdo pultelį („Nėra ką žiūrėti per tas lietuviškas TV!”) arba… mąsli veido išraiška sužinojus, kad yra galimybė dalyvauti motyvaciniame seminare.
Paprastai tai reiškia, kad darbdavys siūlo-nurodo tokiame seminare dalyvauti. Toliau viskas priklauso nuo žmogaus nusiteikimo. Viena kategorija pamąstys: „Ai, vis geriau negu darbe“. Tokio biuro planktono yra dauguma. Beje, po seminaro, tokie aktyviausiai aiškina, kad jis buvo nepakartojamas, jame jie pasisėmė daugybę patirties, kurią aktyviai imsis taikyti darbe.
Patarimas darbdaviui: netikėkite jais. Skiedžia jie dėl to, kad numano, jog visus tūkstančius, kurie buvo išmesti į balą tokio seminaro pirkimui, darbdavys slapta aprauda, o jie gi siekia pasirodyti lojalūs darbuotojai.
Kita kategorija išsižiojus žiūrės į tiesioginį viršinyką ir pagal komandą džiaugsis, po seminaro linksės galvomis, kada šis pažers keletą neesminių kritinių pastabų, bet iš esmės seminarą vertins kaip itin reikalingą ir naudingą bendrovei.
Bus ir trečioji, neskaitlinga tylių rezistentų grupė, kuri vykusį seminarą vertins kaip sugaištą laiką ir netikslingai panaudotus pinigus (išsireiškiau kaip galima mandagiau).
Kitaip tariant, motyvaciniai seminarai neduoda tiek naudos kiek iš jų tikimasi.
Visų pirma dėl to, kad tai yra komercija. Pranešėjo (mentoriaus, koučerio, vedėjo, lektoriaus ir t.t.) tikslas - jūsų pinigai. Kiek jūs įsisavinsite jo metodiką ir pateikiamas unikalias žinias, jam svarbu, tačiau tik tiek, ar kompanija pas jį užsakinės mokymus kitiems (ar pakartotinus-tiems patiems) darbuotojams.
Antra problema - pranešėjų kvalifikacija. Teko matyti seminarų vedėjų, kuriems nepamaišytų logopedų pagalba.
Ir pagrindinė skepsio priežastis - pateikiamos informacijos lėkštumas ir nauda klausytojams. Naudos nėra. Praktiškai jokios. Greitas maistas ir tiek. Žinia, gyvenimas greitas, o tobulėti dvasiškai 20 metų pas Tibeto vienuolius skabant žolytes ir stebint kalnų upelius retas turi tokių galimybių, bet gal tuomet rinkimės kitokį būdą o ne motyvacinių seminarų greitmaistį?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!