Netinkami rūbai – nejaugi mesti lauk?
Sykį įsigijau naujutėlaičius batus iš firminės parduotuvės ir grįžusi namo supratau, jog jie man visiškai netinka ir nepatinka. Ką daryti? Kadangi sumokėjau nemažą kainą, nutariau įdėti skelbimą į internetą. Galbūt kas nors juos perpirks už mažesnę kainą?
Taip benaršydama po įvairius skelbimų puslapius, netyčia aptikau saulėtąją oazę. Tai buvo svetainė, kurioje užsiregistravęs vartotojas gali patalpinti savo rūbus, pridėti detalų jų aprašymą, nuotraukas ir, žinoma, kainą.
Nedelsiant užsiregistravau ir nufotografavau savo batelius. Fotografavau kuo meistriškiau ir subtiliau, juk tikrai iš širdies norėjau perparduoti savo batelius pigiau. Kad tik kokia mergina juos nupirktų. Taigi, patalpinau batus ir užsidegiau noru patalpinti daugiau savo nebenešiojamų rūbų. Po ilgo darbo savo internetiniame rūbų kataloge jau turėjau patalpinusi apie 20 rūbų. Nekantriai laukiau susidomėsiančių merginų. Ilgai laukti neteko.
Nesibaigiančios derybos ir „zyzimai“ mainyti rūbus
„SVEIKUTĖ. Mainai?“ – tokia buvo pirmoji gauta žinutė. Kažkokia mergina atsiuntė asmeninį pranešimą su prašymu mainyti batus. Mainyti tai mainyti, bet klausimas – į ką? Visai greitai susiprotėjau, jog mergina irgi turi savo nebenešiojamų rūbelių katalogą. Spustelėjau pelytės klavišą ir atsidūriau tos merginos rūbų karalystėje. Tokio „skarmalyno“ nebuvau regėjusi nė pigiausiose padėvėtų drabužių parduotuvėse savo mieste. O surašytos drabužių kainos vertė rimtai susimąstyti apie tos merginos psichikos stabilumą ir susivokimą pasaulyje.
Rūbelis pavadinimu „marinistinė sexy maikutė“ labiau priminė languotus dėdės Petro marškinius su kuriais jis prieš gerą dešimtmetį žvejodavo upėje, išvertęs savo alaus pilvuką. Išėjusi iš košmariško jos rūbų katalogo, suskubau atsakyti į žinutę. „Ne, nemainau. Domina tik pardavimas“ – atšoviau. Tačiau, greičiausiai, mergina buvo itin susižavėjusi mano batukais. „Gal nuleisi kainytę?“ – lipšniai kreipėsi į mane. Nors nenorėjau nuleisti kainos, tačiau sutikau ją nužeminti dešimčia litų.
„Oi, neturiu tokios sumos, parduok už 30 litukų su siuntimu“ – tėškė man mergina. Šito jau buvo per daug. Tikrai nesiruošiau parduoti naujutėlaičių batų už 30 litų ir dar apmokėti siuntimą į kitą miestą, kai už juos mokėjau 140 litų. Mergina dar ilgai zyzė, o galop, man nesutikus jų parduoti už tokią mažą kainą, iškoliojo mane visu necenzūriniu „kavianskos leksikonu“. Tokia buvo mano pirmoji patirtis šitame specifiniame versliuke.
Drabužių namų taisyklės...
Gana greitai perpratau šitos svetainės taisykles. Teko ir mainytis rūbais, ir parduoti pačiai, ir nusipirkti iš kitų narių. Ne kartą likau nusivylusi pirkiniais: kaina neatitiko drabužių kokybės, nebuvo nurodomi defektai, neretai rūbai prieš siunčiant net nebūdavo išplauti ir skleisdavo labai nemalonų kvapą. Kiekvienas šios svetainės narys (dažniausiai tai būdavo NARĖ) gaudavo teigiamą, neutralų arba neigiamą atsiliepimą už parduotą arba išmainytą rūbą.
Gan dažnai narės atsiliepimai buvo pirmasis rodiklis, kuris tarsi bylojo apie pardavėjos bendravimo įgūdžius ir jos parduodamų rūbelių kokybę. Verta paminėti, jog visiems šios svetainės nariams labai talkininkauja „Lietuvos Paštas“ (kadangi dažniausiai tenka rūbus siųsti į kitus miestus arba gauti juos iš kitų miestų).
Dažniausiai siųsdavau ir pati prašydavau, jog atsiųstų registruotą siuntinį, nes tokie yra patikimesni (nors ir šiek tiek brangesni). Taip pat, čia svarbų vaidmenį atlieka elektroninė bankininkystė, nes pinigai už prekę sumokami gavus pardavėjo sąskaitos numerį. Šioje svetainėje viena iš nerašytų taisyklių yra: „Pirma pervesk pinigus, o tada aš tau išsiųsiu prekę“. Jūs dabar savęs klausiate: „O jei pervesiu pinigus ir vietoj prekės gausiu barankos skylę“? Taip, tokių atvejų krūvos. Išvada paprasta: kažkas „pasidarė“ lengvų pinigų.
Gelbėkite, mane apgavo!
Turbūt savaime suprantama – kur pinigai, ten ir apgavikai. Svetainės forumuose nuolat linksniuojamos apgavikų pavardės ir sąskaitos numeriai. Teko girdėti, jog ne viena narė yra kreipusis į policiją dėl stambių aferų ir apgavysčių jos atžvilgiu. Dažnai nutinka, jog žmogus, pervedęs pinigus pardavėjui už prekę, paprasčiausiai tos prekės nesulaukia, nes pardavėjas realiai jos net neturi.
Nėra sudėtinga įkelti drabužio paveiksliuką iš interneto ir suvaidinti, jog jį pardavinėji. Tokiu atveju pirkėjui telieka nusigraužti nagus arba daužyti galvą į sieną dėl savo naivumo. Pasimokę iš tokių atvejų, nariai retai bedrįsta pirkti iš žmogaus, kuris savo profilyje neturi nė vieno atsiliepimo.
Nuo papuošalų iki dantų balinimo produktų
Turbūt savaime aišku, jog svetainėje pardavinėjami ne tik rūbai ir avalynė, bet taipogi papuošalai, rankinės, kosmetika... Kitokio pobūdžio prekės ir paslaugos siūlomos svetainės forumų skiltyse. Čia gausu pasiūlymų, kurie patraukia akį.
Štai norėdami iš narės atsisiųsti amerikietišką dantų balinimo rinkinį, jūs paklotumėte apie 65 litus. Galite rasti manikiūro ir pedikiūro paslaugų, pigesnių soliariumo kremų, plaukų tiesintuvų, epiliatorių ir t.t. Žodžiu, merginos šėlsta ir verčiasi per galvą, kad viską parduotų.
Dauguma parduoda brangiau nei pačios mokėjo. Tai yra absurdiškiausias dalykas visame šiame reikale. Pirkėjai naivūs, pardavėjai – apsukrūs velniai. Ne veltui, didžioji dalis – moterys. Norėdami užsisakyti prekę iš užsienietiškų interneto svetainių, jūs lengvai rasite tarpininką Lietuvoje, kuris tą prekę užsakys ir atsiųs jums į namus.
Žinoma, tai užtrunka, bet yra paprasčiau, nes tarpininkavimo mokestis nėra didelis, tuo metu, norėdami atsiųsti prekę patys tiesiogiai į savo namus, suplotumėte žymiai didesnę sumą – siuntimo mokestis yra labai didelis ir neapsimoka vienam žmogui siųstis kažkokio drabužio. Tarpininkas surenka didesnę žmonių grupę. Ir, taip, žinoma – tarpininkas užsidirba.
Išvada: naršykite saikingai
Panašaus pobūdžio svetainių yra ir daugiau. Visur principas panašus: perku/parduodu/mainausi. Nesunku pastebėti, jog moterims tai tampa lengva priklausomybe. Jos nuolat ONLINE ir nekantriai laukia pirkėjų. Perkant svarbiausia peržiūrėti nario atsiliepimus, blaiviai įvertinti drabužio kokybės ir kainos santykį, išsiklausinėti apie defektus, jeigu jų yra, bei derėtis proto ribose.
Bet mano patarimas toks – čia pirkite, jei pamatote daiktą apie kurį ilgai svajojote ir niekur neradote. O jei norite apsipirkti šiaip sau ir pigiai – rinkitės padėvėtų drabužių parduotuves. Nes ten kainos nesikandžioja kaip grėsmingos piranijos. Ir neliksite it musę kandę – pikti, apgauti ir be nieko.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!