Kaip tvirtino prezidentė, net jei lenkų rinkimų akcijos atstovas taptų Vilniaus meru - nieko blogo nenutiktų, tik įrodytume, kad visi piliečiai turi vienodas teises. Vis dėlto, apmaudu stebėti, kaip tariamai mažumoms atstovaujantys demagogai naudojasi žmonėmis tam, kad pasiekti asmeninių ambicijų ir jaučiasi lygesni tarp lygių.

Galima išskirti keturis pagrindinius pleištus, kurie neduoda ramybės skirtingų tautybių Lietuvos piliečiams. Tai - asmenvardžių rašymas su lenkiškais simboliais, gatvių pavadinimai vietinių gyventojų sprendimu, lietuvių kalbos įvedimas tautinių mažumų mokyklose ir žemės grąžinimas buvusiems jos savininkams.

Net atmetus faktą, kad Konstitucinis teismas jau išaiškino, kad valstybinė kalba - lietuvių, taigi ir simboliai dokumentuose privalo būti lietuviški, galima rasti kur kas artimesnių sielai argumentų. Taip, Lenkijoje leidžiama rinktis, kuria kalba rašyti pavardes, asmenybę patvirtinančiuose dokumentuose, bet Lenkijos lietuviai sudaro labai menką Lenkijos populiacijos dalį. Tuo metu Lietuvos lenkai sudaro net 6 proc. Lietuvos populiacijos. Tad ką gi reiktų daryti pareigūnui, tarkim iš Šiaurės Lietuvos, kuris nė nenumano, kaip skaityti pavardę?

Lenkų mažumos atstovams buvo siūlyta rašyti pavardes lenkų kalba antrame ar trečiame paso lape, bet tokie pasiūlymai jų netenkino. Iš kitos pusės, ar patys lenkų tautybės asmenys norės keistis dokumentus ir vėliau patirti nesklandumų valstybinėse institucijose. Kaip ten bebūtų, tokią iš principo neesminę problemą politikai angažuoja kaip gyvybės ir mirties klausimą. Manau, verta susimąstyti, ar Lietuvoje, kurios egzistenciją dar 1918 metais grindėme kalba, reikia leisti įsiviešpatauti simboliams, kurie taip sunkiai buvo išgyvendinti. O ką jau bekalbėti, jei rusų tautybės asmenys norės, kad jų pavardės būtų rašomos kirilica?

Gatvių pavadinimų klausimas iš esmės atrodo paprastas: kodėl gi vietos gyventojams neleidus rašyti gatvių pavadinimo ta kalba, kuria šneka vietovės dauguma? Principas gal ir gražus, bet kaip ir su asmenvardžių rašymu, čia veikia valstybės suverenitetas. Nors Londone lenkų gyventojų kiekis kur kas didesnis nei Lietuvoje, ten nematyti, jog gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkiškai. Žinoma, toks argumentas nepaaiškina kodėl negalima keisti gatvių pavadinimų, tačiau noriu parodyti, kad Lietuva yra tokia pat suvereni valstybė, kaip ir Didžioji Britanija ir valstybinė kalba yra svarbiausia kalba šalyje. Vis dėlto, galima svarstyti galimybę rašyti gatvių pavadinimus tiek lenkiškai, tiek lietuviškai, bet kur garantija, kad toks sprendimas patenkins lenkų tautybės žmones?

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos keliamas klausimas dėl žemės grąžinimo Vilniuje, iš viso neturi pagrindo. Teigiama, kad grąžintos žemės Vilniuje kiekis mažesnis, nes taip siekiama diskriminuoti lenkus. Tikriausiai pamirštama, kad laikotarpis, kurio situaciją remiantis reikia atkurti nuosavybės teises, buvo pakankamai komplikuotas. Tuo metu Vilnius priklausė tai Lenkijai, tai Rusijai, tai Lietuvai. Sunku rasti dokumentus ir sunku suderinti situacijas, nes tuometiniai Vilniuje galioję įstatymai buvo lenkiški, kai visose kitose Lietuvos dalyse veikė lietuviški įstatymai.

Ko gero svarbiausias klausimas - švietimas. Visai neseniai atnaujintas švietimo įstatymas, kurio dėka nuo 2013 metų lietuvių kalbos egzaminas turėtų būti vienodas visiems Lietuvos piliečiams, nepaisant jų tautybės. Reikia nepamiršti, kad palengvintą vietinės kalbos egzaminą privilegijuotai laikė tik Lietuvos lenkai - niekur kitur Europoje, taip pat ir pačioje Lenkijoje tokios sistemos nėra.

Kitas faktas, susijęs su Lietuvos lenkų švietimu yra tas, kad Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje, be Lenkijos, kur išsilavinimą nuo pirmos klasės iki paskutinio universiteto kurso įmanoma įgyti lenkų kalba. Lenkijos edukacinės ministerijos strateginiame plane juodu ant balto parašyta, kad Lietuvoje gyvena apytiksliai 300 000 lenkų tautybės asmenų ir veikia 121 mokykla, kurioje pamokos vyksta lenkiškai.

Tuo metu Vokietijoje, kurioje gyvena 2 milijonai lenkų, veikia 2 valstybinės lenkiškos mokyklos, Baltarusijoje ir Ukrainoje, kuriose gyvena po milijoną lenkų tautybės asmenų atitinkamai veikia 2 ir 3 valstybinės mokyklos, kuriose pamokos vyksta lenkų kalba. Negana to Lietuva finansuoja ne tik lenkų mokyklas Lietuvoje, bet ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje.

Reikia nepamiršti, kad egzaminą norima suvienodinti ne iš politinių paskatų. Europos komisijos pavedimu buvo atliktas nepriklausomas tyrimas, kurio metu 40 proc. apklaustų lenkų tautybės atstovų tvirtino, kad lietuvių kalbos nemokėjimas jiems trukdo įsilieti į visuomenę, susirasti darbą, jaustis pilnavertišku piliečiu. Žinoma, tokie tyrimai tam tikrų politinių jėgų buvo pavadinti suklastotais ir nupirktais. Kalbos nemokėjimas trukdo įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą ir daro lenkų gyvenamas teritorijas dar labiau izoliuotas, kas skatina dar didesnį jų pasipiktinimą.

Teigiama, kad tokie sutarimai trukdo dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams, vis dėlto, elektros tiltas pajudėjo, europiniai bėgiai iš Lenkijos pusės pradėti tiesti. Ne, tai neliudija, kad galime elgtis kaip tinkami ir lenkams bus nusispjaut. Tai liudija, kad esama situacija yra labiau politinio suinteresuotumo klausimas, o ne siekis padėti tautinių mažumų atstovams integruotis. Reikia nepamiršti, kad jei nebūtų iškelti tokie smarkiai politizuoti klausimai, tikriausiai tas 11 vietų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje užimtų kitų partijų atstovai. Populiacija lengviausia mobilizuoti radus bendrą priešą ar grėsmę, šiuo atveju bandoma supriešinti Lietuvos piliečius ir visai nesvarbu, kokios jie tautybės.

Turint omenyje, kad tam tikros partijos gyvuoja vien dėl to, kad sugeba sukurti nematomus priešus, negalima tikėtis, kad patenkinus tų politinių jėgų reikalavimus jos bus nuramintos. Svarbiausia šios probleminės situacijos metu nepamiršti, kad Lietuvos gyventojus vienija ne tik tautybė, bet ir pilietybė. Svarbu suprasti, kad Lenkija - svarbi strateginė partnerė daugelyje sričių, tačiau Lietuva - suvereni valstybė, kuri savo vidaus reikalus gali tvarkytis kaip tinkama, be jokių išorės komentarų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojų nuomonė!