Gerbiamas Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau,

Šį kreipimąsi norėčiau pradėti nuo citatos iš Jūsų kalbos, pasakytos sutarties su IBM bendrove pasirašymo proga (DELFI „A.Kubilius apie sutartį su IBM: tai lyg komandos patekimas į NBA“ 2010 rugsėjo 16 d.):

„...Lietuva turi didžiulį potencialą plėtoti žiniomis pagrįstą aukštųjų technologijų ekonomiką, o tam išties reikia investicijų į mokslinius tyrimus ir pažangiausios pasaulinės patirties“.

Kaip „emigravęs Lietuvos protas“ iš visos širdies norėčiau pritarti šiam Jūsų teiginiui. Po pastarąjį dešimtmetį deklaruojamų gražių lozungų pagaliau pradedami įgyvendinti ir realūs Lietuvos mokslo plėtros projektai. Deja, šiame laiške aš pateiksiu savo pusmečio patirtį, įrodančią, kad Lietuvos mokslo ateitis, mano nuomone balansuoja ties labai pavojinga riba, kai gerus norus žlugdo biurokratinis mentalitetas.

Lietuvos Mokslo Taryba (LMT) 2009 gruodžio 21 d. paskelbė „Visuotinės dotacijos priemonę“. Ši iniciatyva turėjo būti viena iš didžiausių pastarojo meto programų, skirtų moksliniams tyrimams Lietuvoje paremti. Ambicingus planus naujoviškai finansuoti Lietuvos mokslą gerai atspindi šie Visuotinę dotaciją apibūdinantys faktai:

Pirmą kartą mokslo finansavimui skiriama tokia didelė suma (120 milijonų litų iki 2013 metų), nes iniciatyvą daugiausia remia ES struktūriniai fondai;

Konkrečiam mokslininkui arba jų grupei skiriama iki 1,6 milijonų litų tyrimams, trūksiantiems net iki 4 metų;

Finansuojama iki 100 proc. projekto išlaidų, tarp jų ir mokslininkų algos;

Konkuruoti leidžiama visų mokslo sričių ir skirtingo mokslinio įdirbio specialistams (jaunesniems ir patyrusiems) teigiant, kad pagrindinis atrankos kriterijus bus tyrimo svarba, kokybė bei poveikis tolesnei mokslo plėtrai, o vertinti kviečiami tarptautinio lygio ekspertai.

Aš esu vienas iš užsienyje dirbančių jaunųjų mokslininkų, kurį sugundė Visuotinės dotacijos sąlygos, ir kuris ryžosi parengti projektą ir pateikti jį atrankai. Tolesni įvykiai, susiję su dotacijos skyrimu mano projektui, primena surežisuotą trilerį, kurio siužetą aš išdėsčiau atvirame laiške LMT pirmininkui E. Butkui (DELFI „Atviras laiškas prof. E. Butkui: Jūs mane apgavote!“ 2010 liepos 30 d.). Šio precedento esmę sudaro tai, kad mano projektas iš pradžių buvo paskelbtas tarp 52 finansuotinų projektų, po to iš jo išbrauktas, nepateikus argumentuotų motyvų. Taip buvo pasielgta dar su trimis jaunųjų mokslininkų projektais.

Po šio incidento ilgai dvejojau, ar verta gaišti savo laiką ir įrodinėti, kad mano atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Sveika nuovoka diktavo, kad negalima keisti žaidimo taisyklių paskelbus galutinius rezultatus. Apsisprendžiau ginti savo poziciją, nes manau, kad aiškūs ir skaidrūs principai būtini, norint sukurti gyvybingą ir konkurencingą Lietuvos mokslo finansavimo terpę. Pateikiau oficialų skundą LR Finansų ministerijai, kaip Visuotinei dotacijai vadovaujančiai institucijai, bet į mano pateiktus argumentus nebuvo įsigilinta.

Tada ryžausi pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris sutiko apsvarstyti Visuotinės dotacijos baigties klausimą 2010 spalio 27 d. posėdyje. Šio svarstymo svarbą dar labiau paryškino ir išvakarėse spaudoje pasirodęs straipsnis, atskleidžiantis ir kitus Visuotinės dotacijos administravimo trūkumus (DELFI „Lietuvos valstybė, kuri išsityčiojo iš mokslo“ 2010 spalio 26 d.). Per svarstymą komitete paaiškėjo, kad LMT anuliuoja visus anksčiau skelbtus laimėjusių projektų sąrašus, rengiasi koreguoti Visuotinės dotacijos gairių nuostatas, taisyti procedūrinius aprašus, papildyti vertinimo kriterijus ir keisti pirmajam šaukimui skirtą bendrą finansavimo sumą. Tuo pačiu LR Finansų ministerija ruošiasi atlikti jau ketvirtą auditą po to, kai buvo paskelbtas pirmasis konkursą laimėjusių mokslininkų sąrašas. Svarstant Komitete išryškėjo trys galimi šios skandalingos situacijos sprendimo būdai:

1) „Teisėtasis“ būdas (pasiūlytas mano atstovo) – skelbti konkursą neįvykusį dėl grubių administracinių pažeidimų ir teikti naują dotacijos kvietimą, sutvarkius ir patobulinus atrankos procedūras bei taisykles;

2) „Teisingasis“ būdas (pasiūlytas Prezidentės patarėjos V. Būdienės) – palikti galioti pirmąjį laimėjusių mokslininkų sąrašą, o trūkstamas lėšas projektams, kuriems buvo pritaikyti nepatvirtinti kriterijai, skirti iš LR biudžeto;

3) „Biurokratinis būdas“ (pasirinktas Finansų ministerijos ir LMT) – keisti reikalavimus ir atrankos taisykles, iš naujo vertinti jau pateiktus projektus ir sudaryti jau trečiąjį laimėjusiųjų mokslininkų sąrašą, sumažinus jį trečdaliu.

Kiekvienas iš siūlomų būdų turi trūkumų: pirmuoju atveju sugriaunami mokslinių grupių, laimėjusių konkursą, lūkesčiai kuo greičiau pradėti dirbti; antruoju – rizikuojama prarasti ir taip menkokus politinius reitingus sunkiais ekonominiais laikais; trečiuoju – visiškai sužlugdomi tam tikros sąžiningai laimėjusių mokslinių grupių dalies lūkesčiai ir rizikuojama, kad dotacijos lėšas, apskundus konkursą ES Priežiūros komitetui, teks grąžinti į ES biudžetą. Aš manau, kad Lietuvos mokslo interesams blogiausias yra trečiasis - biurokratinis sprendimo būdas, nes jis griauna viltį apskritai kada nors įdiegti skaidrų ir aiškų Lietuvos mokslo finansavimą.

Todėl drįstu klausti Jūsų, politinio elito lyderio, kurį kelią pasirinks Lietuvos Vyriausybė, investuodama į Lietuvos mokslo ateitį?

P.S. 2010 lapkričio 2d. LMT visiems dotacijos pareiškėjams išsiuntinėjo pranešimą, kad projektų vertinimo terminas ir vėl pratęsiamas iki lapkričio 15d., o gruodžio 1d. bus paskelbtas galutinis sprendimas. Šiuo metu LMT svetainė skelbia, kad ir šis terminas atidedamas, ir su kiekvienu dalyviu bus susisiekiama atskirai?!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!