Iš pradžių buvo labai skaudu... Visi prisiminimai, vaikai visur beveik būdavo kartu... Jau nekalbu, koks žmogus turėjo būti, kad draskytų šeimą. Sakysite, kad nebuvo šeimos? Buvo! Tiesiog yra laisvo elgesio moterų, kurios neturi vertybių. Skyrėmės, 1.5metų! Kodėl? Vyras verkė, apgailestavo, vėl norėjo skyrybų. Ir taip ilgiau nei metus...
Bet žinojau, kad jie irgi kartu ir patikėkit, po tokių metų, man kaip moteriai skyrybos buvo dvasios ramybė. Aš pasijutau laisva, laimininga. Man jau nereikėjo galvoti, kad jis su ja, verkti per naktis, gailėti vaikų, laiko kartu... Visi jausmai dingo, jie buvo užmušti...
Skyrybos yra sunkus laikotarpis ir sprendimas abiems pusėms, ypač jeigu į tai įsivėlęs ir trečiasis žmogus. Pasidalinkite savo patirtimi, kada sužinojote, kad antroji pusė nori skyrybų ar pats suvokėte, jog norite skirtis? Koks elgesys ar situacijos jus prie to privedė?
Pasidalinkite savo istorija el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“, o įdomiausių istorijų autoriams padovanosime Frances Mayes knygas „Po Toskanos saule“.