2022 metų duomenimis, didžiausias gimstamumas buvo Nigeryje (6,6 vaiko vienai moteriai). Aukščiausia vieta tarp išsivysčiusių valstybių – Izraelis (3 vaikai vienai moteriai). Pasaulio vidurkis yra 2,4 vaiko vienai moteriai. Vidurkis, kuris reikalingas populiacijai nemažėti, yra 2,1 vaiko vienai moteriai. Gruzija, Turkija – 2 vaikai vienai moteriai. Tarp vakarų Europos šalių aukščiausiai yra Prancūzija, Danija, Švedija, Airija, bet viso labo 1,8 vaiko vienai moteriai. Lietuva, Latvija, Islandija, Čekija, Jungtine Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Norvegija – 1,7 vaiko vienai moteriai. Portugalija, Graikija, Kipras, Italija – 1,3 vaiko vienai moteriai. Taip, Lietuvoje situacija bloga, bet tikrai nėra unikali, ir tikrai „ant Landsbergio“ šitos problemos pakabinti nepavyks.
Keletas aksiomų:
– Ne vyras renkasi žmoną, o moteris renkasi vyrą.
– Šiais laikais, kada susilaukti vaikų, sprendžia moteris.
– Kiek vaikų turėti irgi sprendžia moteris.
Nėštumas nėra pasivaikščiojimas parke. Tai sunku procesas, tiek emociškai, tiek fiziologiškai. Tikrai moteriai sveikatos neprideda. Gimdymas – taip pat ne pasiplaukiojimas jūroje. Skausmas. Komplikacijų rizika.
Realiai vaiko auginimas iki kokių trejų metų – tai dviejų etatų darbas (maitinimai, sauskelnių keitimai, nuolatinis prižiūrėjimas, kad vaikas sau galo nepasidarytų, skalbimai, lankymaisi pas gydytojus, migdymai, neišsimiegojimas ir t. t.), už kurį niekas nemoka. Vaiko auginimas nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus – visas etatas. Na, ir tarkim, kad vaiko auginimas iki 18 metų – pusė etato. Tai čia vien kiek darbo reikia įdėti, nekalbant apie papildomas išlaidas (maistas, drabužiai, įvairūs kiti reikmenys).
Na, ir dabar įsivaizduokime jauną, mokslus baigusią, gerą darbą turinčią moterį (jei yra išimčių, tai jos tik patvirtina taisyklę). Ar dirbti 8 valandas 5 dienas per savaitę ir užsidirbti geram gyvenimui, turėti laisvus savaitgalius, labai daug laiko pramogoms ir hobiams? Ar gimdyti ir arti bent po 16 valandų per parą be savaitgalių ir praktiškai be atlygio? Kai toks pasirinkimas, tai natūralu, kad vaikų susilaukimo klausimas kartais atidedamas „kitiems metams“. Tai nereiškia, kad moterys nenori susilaukti vaikų, bet jos nebeskuba to daryti.
Panašu, kad vyresnei „tradicinių“ pažiūrų kartai tai yra nepriimtina. Nes taigi reikia „ženytis“ ir iš karto vaikus gimdyti. Apskritai „tradicinė“ santuoka – tai toks patriarchatiškas reiškinys. Europoje iki XIX a. pabaigos moteris buvo vyro priklausinys, neturinti jokių pilietinių teisių, tik prievolę gimdyti bei auginti vaikus. Tas ypatingai gerai atsispindi lietuvių kalboje: žmona – vyro pavardė + -ienė (priklauso vyrui), dukros – tėvo pavardė + -aitės, -ytės (priklauso tėvui). Sūnus gauna tokią pat kaip ir tėvo pavardę, be jokių „priklausomybės“ galūnių.
Realiai moteris buvo vyrui (tėvui, vėliau – sutuoktiniui) „priklausančios gimdos nešiotoja“. O santuoka – tai tos gimdos priėmimo – perdavimo ceremonija. Tėvas palydi dukrą iki altoriaus ir ją perduoda vyrui ir tuo momentu moteris virsta iš –aitės į -ienę, tai yra, jos gimdos priklausomybė pereina iš tėvo – sutuoktiniui vyrui. Na, o balta suknelė irgi labai geras simbolis – simbolizuoja nekaltybę, ta prasme, kad „prekė“ visiškai nauja, nebuvo išpakuota.
Tai ir širsta dabar kietų „tradicinių“ pažiūrų vyrai, kad „prarado gimdos kontrolę“. O dabar moteris dar ir abortą gali pasidaryti be vyro žinios! Baisu, baisu. Abortus reikia uždrausti ir kažkaip priversti moteris vėl gymdyti. Autorius kažkada per radiją girdėjo pasiūlymą (pasiūlymas buvo pateiktas juoko forma), kaip padidinti gimstamumą Lietuvoje – uždrausti moterų išsilavinimą. Visą. Taip sakant, įvesti kažką panašaus į katalikišką šariatą (viduramžiais kažkas panašaus ir buvo). Greičiausiai tokia priemonė suveiktų...
Jei rimtai. Valstybė už mokesčių mokėtojų pinigus prižiūri kelius. Prižiūri viešą tvarką. Išlaiko kariuomenę. Mokytojams algas moka. Gali būti, kad ir į popiuliacijos didinimą valstybė turės žiūrėti kaip į viešą paslaugą, kurią reikia pirkti iš jaunų žmonių ir reikia apmokėti valdiškais pinigais. Bet ne 100 eurų per mėnesį, o, pavyzdžiui, bent jau dvigubą minimalią alga, iki kol vaikui sueis 3 metai, vėliau – pilno etato „minimumą“, ir galiausiai – pusės etato „minimumą“ iki 18 metų (ir tai turi įeiti į darbo stažą, ir į pensijos skaičiavimą).
Tada atsiras ir kažkokia ekonominė logika susilaukti vaikų. Atsistos viskas į savo vietas, o tie, kurie nenori atsakomybės ir vargo auginti vaikus, o nori ilsėtis ir pramogauti – per mokesčius sumokės tiems, kurie vaikus auginti nori, bet gal finansiškai negali sau leisti 5 vaikų. Įvyks darbo ir visuomenės funkcijų pasiskirstymas. Vieni duoną keps, kelius klos, karves melš, kiti vaikus augins. Taip, vaikai yra didelis džiaugsmas ir palaima, bet tai taip pat yra ir didelis darbas bei išlaidos.
Autorius 18 metų vedęs tą pačią moterį, augina tris vaikus.
