Gyvenu senam daugiabutyje. Turiu vaikų. Visą dieną, išskyrus per išeigines, nebūnu namuose. Vaikai dar maži, lanko darželius. Grįžtame namo visa šeima tik vakare, kaip daugelis Lietuvos gyventojų.
Vakarais, po vakarienės, vaikai žaidžia. Taip, jie žaidžia garsiau nei mes norėtume, o kada vaikai būna tylus? Bet ar 4 metų vaikams paaiškinsi, kad savo namuose reikia kalbėti pašnibždomis? Kai vaikai buvo mažesni, vienas kaimynas kviesdavo policiją. Tikrai bandydavau tuos vaikus užčiaupti, tas pavykdavo 5 minutėms, bet vienas įvykis pakeitė mano elgesį.
Kai vaikas sirgo, jam skaudėjo ausį. Natūralu, kad vaikai tokiomis sąlygomis verkia. Ir kai atvyko policija, mat kaimynas „negirdėjo televizoriaus“, ir rado mus su kompresais, ir vaistais, patikrino (tokia pareigūnų pareiga) ir pasakė kaimynui, kad vaikai yra vaikai ir jie kelia garsus, o bausti nėra pagrindo. Va tada prasidėjo linksmybės. Tą kartą labai susipykau su kaimynu, pasakiau jam, kad yra nenormalus ir tegul kraustosi į negyvenamą salą, jei viskas jam taip trukdo.
Nuo to karto prasidėjo terorizavimas iš jo pusės. Kai vaikai vakare bėga į vonią – kviečia policiją, kai dainuoja – kviečia policiją, kai siurbiu kambarius – atvažiuoja policija, kai veikia skalbimo mašina – taip pat yra kviečiama policija. Šitoje situacijoje man labiausiai gaila nebe mūsų, nes apsipratau, bet policijos pareigūnų, kurie turi reaguoti į nedeakvačius iškvietimus. Ir tokių nenormalių kaimynų – pilni namai.
Mano draugei dienos metu kaimynai kvietė policiją, nes per garsiai mylėjosi su vyru, o kaimynui tas trukdė pusryčiauti.
Tai atsakykite man. Ar teises turi tik tie, kuriems neva trukdo triukšmas? O kaip tie, kurie nuolat turi aiškintis institucijoms, kad tik siurbė grindis? Kas, beje, nėra uždrausta įstatymo. Ar mus kas nors gina nuo kaimynų terorizavimo?
O tokiems kaimynams, kurie įsivaizduoja, kad gyvena vieni daugiabutyje, palinkėčiau pasitikrinti pas specialistus. Triukšmo visada buvo ir bus, gyvenant dideliuose daugiabučiuose. Gerbiamieji, juk ten gyvena šimtai žmonių, kurie namuose būtent – gyvena,o ne vaikšto ant pirštų galų. Pakantumo reiktų daugiau, o jei jo nėra – kraustykitės į miškus ir gyvenkit. Tik ten irgi yra triukšmo, bet gal jums gamtos triukšmas bus malonesnis.
***
Lietuvos policijos Komunikaicijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paaiškino, kokia tvarka gali būti kviečiama policija ir kas laukia ją iškvietus be reikalo.
„Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnyje atsakomybė numatyta už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pagal šį straipsnį turi kilti ir žalingos pasekmės, t. y. turi būti sutrikdyta viešoji rimtis.
Siekiant įrodyti nusižengimą, būtina nustatyti, kam buvo objektyviai sutrikdyta rimtis. Pateiktame laiške nurodytais atvejais turi būti apklausiami ir kiti kaimynai. Šio nusižengimo objektas yra viešoji tvarka. „Viešoji tvarka“ suprantama kaip visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos, bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus, tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo, įgyvendinant savo interesus. Tad natūralu, kad vaikų auginimas ir vaikų natūralūs veiksmai namuose (žaidimas, bėgiojimas, tam tikri garsai ir pan.) negali užtraukti atsakomybės.
Tačiau būtina atriboti natūralius veiksmus ir tyčinius veiksmus, kuriais siekiama sutrikdyti viešąją tvarką. Pvz. daužymas per radiatorius jau gali būti vertinami kaip ANK 488 straipsnio pažeidimas.
Policijos pareigūnai reaguoja į visus nusižengimus. Tokie nusižengimai yra žemiausio prioriteto ir į juos reaguojam tik tuomet, kai nėra aukštesnio prioriteto (pavojingumo) pranešimų.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Tačiau šioje dispozicijoje numatytas požymis, kad „žinant, kad pagalba nereikalinga“, t.y. turi būti įrodyta, kad buvo kviečiamos spec. tarnybos žinant, kad jų neriekia. Ji žmogus mano, kad triukšmaujama tyčia, tai kelia jam nepatogumų, tai toks iškvietimas nebūtų pagrindas traukti asmenį atsakomybėn.
Kiekvienas asmuo, manantis, kad pažeidžiamos jo civilinės teisės, turi teisę jas ginti ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“, – nurodė R. Matonis.
