Apie madas, kurios vyrauja tarp vyresnių moksleivių ir studentų, net nekalbėsiu. Mano nuomone, jau seniai yra pamirštos pačių išleistuvių idėjos, o orientuota yra tik į šventės dydį ir dovanų bei drabužių kainas.
Tačiau labai liūdna, kad tos mados pasiveja ir pačius mažiausius. Darželinukus, kurie dar tikrai nesuvokia, kas yra tos išleistuvės.
Mano dukrai yra beveik trys metukai. Nuo rudens pradėjo eiti į lopšelį – darželį. Jei būčiau iš anksčiau žinojusi, kokios mados tendencijos vyrauja net tokio amžiaus vaikams, būčiau bent morališkai pasiruošusi.
Nuo pat pirmos dienos tėvai vis bandė įtikti ir patikti auklėtojoms. Dovanėlės įvairioms progoms. Rugsėjo pirmosios šventė, auklėtojos gimtadienis, Kalėdos, auklėtojos išėjimas atostogauti ir dar daug daug visokių progų, kurių vakarietis žmogus turbūt neminėtų.
Galiausiai buvo prieita išleistuvių tema. Lopšeliuose vaikai maži, mano nuomone, jiems tikrai vienodai šviečia tos iškilmės, kurias daugiausiai nori pasidaryti tėvai patys sau.
Prasidėjo grupės tėvų šventės organizavimas. Fantazijos vyravo iki dovanų auklėtojai nupirkti kelionę iki kažkokių trijų dienų išvykų su mažais vaikais.
Dėkui kai kurių tėvų sveikam protui, kad pasiliko tik prie dovanos auklėtojai ir torto vaikams. Tikrai manau, kad to pilnai užtenka. Tuo labiau, kad mažam vaikui mažai dar yra suprantamos šventės.
Bet dažnas iš tėvų tiesiog nesuvokia nei vaiko amžiaus, nei norų, nei galimybių. Man gaila žiūrėti į tas mamas, kurios kiekvienais metais daro vis didesnę šventę savo vaikams, o ilgainiui tenka nusivilti, nes vaikams tas tampa nebeįdomu. Ir visos pastangos nėra vertinamos, o tampa tik dar vienu stresu ir nepateisintu lūkesčiu.
Pas mus dar užsilikęs sovietinių laikų palikimas auklėtojoms ir mokytojams kišti viską, nepaisant, kad tie žmonės dirba savo darbą ir gauna už tai algą.
Man darbe tikrai niekas nedovanoja dovanų, kai išeinu atostogų ar pyragų dienos progai. Galų gale, tokie dalykai darbinio kolektyvo reikalas, o ne klientų, šiuo atveju tėvų. Bet čia tik mano nuomonė, na ir dar kelių mamų, tačiau visai kitokį požiūrį turi visi kiti likusieji.
Kai kas mėnesį reikėjo pervedinėti pinigus į tėvų fondą, dėl vis nesibaigiančių dovanų ir švenčių auklėtojoms, tiesiog vieną dieną sprogau.
Paklausiau, kodėl taip skatinama kažkokia nenormali „pakištukų“ politika vaikų lopšelyje – darželyje. Argumentas tėvų buvo – dėkingumas, kad rūpinasi jų vaikais.
Pala pala, taigi tai yra tos auklėtojos darbas. Kodėl nuėję į parduotuvę, mes iš kasininkės, kad ir kokia ji maloni, reikalaujame grąžą grąžinti centas į centą.
Kiekvienas dirbdamas darbe gauna savo fiksuotą atlyginimą. Kai kurie žmonės, kaip gydytojai, teisėjai, policininkais, už teikiamas dovanas gali turėti net nemalonumų, nors tai tik ir dėkingumo forma. Tai kodėl auklėtojos ar mokytojos, turi būti išimtis, nes juk tai biudžeto išlaikomi asmenys.
O dovanos, kurios yra perkamos išties įspūdingos. Nesumeluosiu, nei viena dovana nebuvo mažesnės nei 50 eurų vertės. Tai gal neblogai šalia atlyginimo gauti kas kelis mėnesius tokios vertės dovanų (tai prekybos centro čekį, tai papuošalą ir pan.).
Tik klausimas kyla, ar nuo to darbo kokybė pasidaro geresnė? O jei to nebūtų, tai kaip būtų su tais vaikais, kurių tėvai atsisakytų pirkti papildomas dovanas? Jų nežiūrėtų, nesirūpintų, kitaip tariant nevykdytų savo tiesioginių pareigų?
Jei taip, tai tokie pedagogai išvis neturėtų dirbti su vaikais. Nes taip skatinama kyšio davimo politika ir įprotis, kuris dar ilgai tęsis iš karto į kartą.
Darželį, dėl tokios nusistovėjusios politikos, pakeitėm. Nes man pigiau sumokėti privačiam darželiui, nei kiekvieną kartą duoti pinigus įvairioms dovanėlėm, neva už didesnį rūpestį.
Tad linkėčiau tėvams susimąstyti, ar nedarote meškos paslaugos ir patys savo veiksmais neiškreipiate auklėtojų požiūrio. Juk prie gero labai greitai priprantama, tiesa?
Rašykite savo laiškus ir istorijas pilieciai@delfi.lt
