Prekybos centruose žmonių pilna net dienos metu, kai, atrodytų, visi turėtų būti darbuose. O gal jau nebemadinga dirbti? Prieš šventes daugelis tik lekia ir perka, perka, perka ir dar daugiau perka. Visokios akcijos, smulkmenų pardavėjų siūlomos prekės-dovanėlės, didelių prekybos centrų akcijos ir dar daugiau perkančių. Kovos dėl pigesnių prekių ir nuolaidų penktadieniai. Tada maisto gaminimas, vakarienės iš 7 patiekalų ir dar daugiau pirkimo.

Prisigaminame tiek daug, kad visą savaitę atsidarę šaldytuvą kiekvieną dieną renkamės, kas kitas jau paseno ir keliaus į šiukšlių dėžę. Visokios dovanėlės namuose taip pat neranda vietos ir nugula dėžėse, sandėliukuose, o kartais ir iškeliauja į šiukšlyną. Vis labiau bėgdami ir pirkdami nereikalingus daiktus atitolstame nuo tikrųjų švenčių tradicijų ir esmės.

Juk Kalėdos nėra prisiėdimo ar dovanų laikas. Tai – naujų tikslų, darbų išsikėlimo, senų darbų užbaigimo, artimųjų susitikimo laikas. Atlaidumo, susitaikymo, skolų (finansinių ir moralinių) grąžinimo metas. Man Kalėdos – tai kartu su vaikais puošiama eglutė, šviesos įžiebimas namuose, artimųjų aplankymas.

Liūdna matant, kad aplink visas sueina tik į vartotojiškuma. Net tos pačios miestų Kalėdų eglės įveliamos į konkursus ir susilaukia piktų komentarų, kuri gražesnė ar brangesnė. O juk reikšmė visai kita. Juk tai – susibūrimo simbolis. Nepaisant tikrosios šventės vertės, mes ją sukomercinam ir padarom pigia. Tad linkiu sugrįžti į tikrąsias šios šventės ištakas ir sutikti jas be pompastiskų dovanų ir milijono patiekalų, o paprastai: su artimaisiais ir, svarbiausia, su vidine ramybe.