Jie nebijo koronaviruso, kuris pažeidžia visą organizmą, pažeidžia ląstelių branduolį, kuriame yra DNR, ir jeigu pavyksta nenumirti, liekamieji reiškiniai vidaus organuose gali turėti negerų pasekmių ateityje.
Tačiau tie patys žmonės paniškai bijo skiepo, kuris yra tik viruso baltymo sintetinė ribonukleino rūgščių seka. Ši seka – tai saldainis, palyginus su tikru virusu. Vakcina nepatenka į ląstelės DNR, o virusas – patenka. Vakcina būna prie peties įdūrimo vietos tik iki 72 valandų ir niekur nuo rankos peties įdūrimo vietos nenukeliauja, o koronavirusas dauginasi, laksto ir naikina ląsteles visame organizme. Vakcina – tai savotiškas vaistas, kuris duodamas ne ligos metu, o prevenciškai.
Ji priverčia organizmą pasigaminti specifinį imunitetą (antikūnus – karius), kurie lemiamu momentu stos į kovą su virusu, nes bendras imunitetas šiuo atveju yra tik specifinio imuniteto pagalbininkas. Todėl net stipriausias įgimtas bendras imunitetas neišgelbės nuo susirgimo, nes reikalingas specifinis imunitetas. Pavyzdžiui, jei mano rankos stiprios, tai nereiškia, kad aš greitai bėgsiu krosą kojomis.
Žmogus bijo skiepo, kuris duoda daug šansų išvengti mirties, tačiau nebijo saujomis vartoti paracetamolio, kuris per ilgą laiką sukelia negrįžtamus kepenų pažeidimus, ir, jei kepenys laiku nepersodinamos, tada miršta.
Žmogus taip pat nebijo gerti „brudo“ – alkoholio, nes nesugeba suvokti, kas yra kepenų cirozė ir mirtis nuo jos. Žmogus nebijo rūkyti, nes nesuvokia, kas yra plaučių vėžys ir mirtis nuo jo. Tačiau, kaip begemotas iš animacinio filmuko bijo skiepo, kuris duoda šansą nenumirti.
Ir net jeigu skiepas nesuteikia 100 procentinės garantijos dėl nesusirgimo kovidu, tikrai mąstantis žmogus supras, kad einant per žalią šviesą tikimybė būti automobilio pervažiuotam, yra mažesnė negu einant per raudoną šviesą. Skirtumą tarp žalios šviesos ir raudonos žino net vaikai.
Parašiau šį straipsnį todėl, kad man atsibodo telefonu aiškinti kai kuriems savo pažįstamiems, kurie skambina man ir klausia: „Ką daryti: skiepytis ar rizikuoti susirgti ir užkrėsti artimuosius, nuvaryti juos į kapus ir visą gyvenimą gyventi su neramia sąžine?“
Ir net pasiskiepijus reikia saugotis, nes galima virusą perduoti kitam.
Beje, atkalbinėti abejojantį žmogų nuo skiepijimosi, tai ne tik neprotinga, bet ir rizikinga, nes jo susirgimo kovidu atveju, reiškia prisiimti moralinę atsakomybę už žmogaus sveikatą bei galimą mirtį.
