Deja, tas mažas, sensacingas žinutes eteryje skleidžiantis sveikatos influencerių tinklas, jums dažnai meluoja. Žinoma, jie nemeluoja tiesmukai ir kartais net nemeluoja piktybiškai. Dažnai jie patys tiki tuo, ką sako. Patikimos sveikatos apsaugos žinutės turi tam tikras ribas. Žinant tas ribas, lengva pagauti tuos, kurie jas peržengia ir greičiausiai jums meluoja. Kokios tos ribos, kaip atskirti meluojančius apie sveikatą? Štai dešimt dažnai pasitaikančių indikatorių.
1. Lentelės, grafikai ir „akivaizdžios“ priežastys su lengvais sprendimais.
Sveikatos temomis rašantys asmenys dažnai dalinasi grafikais, lentelėmis, žemėlapiais ir kita vaizdine medžiaga apie vienos ar kitos šalies situaciją. Tiek geri specialistai, tiek melagiai gali dalintis ta pačia vaizdine medžiaga. Tai kaip atskirti, kurie meluoja?
Pirma, atskirsite paskaitę, kaip jie tą vaizdinę medžiagą vertina. Melagis dažnai padaro išvadą, kad lentelėje, grafike ar žemėlapyje matosi priežastis. Antra, visada arba dažniausiai tai būna įvardinama kaip viena priežastis. Trečia, subtilesni melagiai priežasčių neįvardina ir teigia, kad viskas ir taip matosi. Ketvirta, melagiai teigia, kad vienos ar kitos šalies grafikas parodo, kas vyksta ir Lietuvoje bei kaip reikėtų tvarkytis su pandemija.
Kodėl visa tai klaidinga ir melaginga? Patikimas sveikatos tema rašantis asmuo retai pasiūlys priežastis. Kodėl? Todėl kad priežastis galima pateikti tuomet, jeigu jos buvo tirtos. Pavyzdžiui, užsikrėtimų žemėlapis rodo užsikrėtimus, bet ne jų priežastis. Priežastis galima nuspėti, bet patikimas šaltinis niekada nepateiks vienos priežasties, nes priežastys visada yra kelios ar net keliolika, ar keliasdešimt.
Patikimi asmenys taip pat neklaidins ir neteigs, kad „viskas ir taip matosi“ arba „viskas ir taip suprantama“, nes, kaip jau minėjau, priežastys niekada nesimato iš statistikos, nebent ta statistika pateikia būtent priežasčių skaičiavimus.
Patikimi asmenys neteigs, kad Lietuva turi daryti viena ar kita, todėl, kad kažkokios tolimos šalies statistika ar grafikas kažką rodo. Patikimi sveikatos specialistai dažnai pasidalina kitų šalių situacija ir tuo pačiu pamini, kad Lietuvoje situaciją reikia vertinti pagal Lietuvos rodiklius. Patikimi sveikatos specialistai renka visą informaciją, tyrimus, duomenis ir vertina tai sistemiškai. Melagiai, atvirkščiai, dažnai platina tik sensacingai atrodančias informacijos ar tyrimų dalis.
2. Sensacingi vakcinų tyrimų rezultatai.
Panašiai kaip ir su melagingų priežasčių populiarinimu, dažnai spekuliuojama vakcinų tyrimais net ir pasidalinus patikimais šaltiniais. Lietuviškame feisbuke vakcinų tema sklando tyrimas su nėščiųjų grupe, kuriame rašoma, kad po vakcinos buvo fiksuoti persileidimai ir kiti neigiami dalykai. Tyrimo gale tie neigiami dalykai yra palyginami su skaičiais iki pandeminio laikotarpio.
Kadangi skaičiai yra panašūs, padaroma išvada, jog tyrimas su vakcinuota nėščiųjų grupe nieko įtartino ar pavojingo nerodo. Tyrimas taip ir apibendrinamas, kad kol kas duomenys nerodo jokio nukrypimo nuo normos. Išvadose taip pat sakoma, kad reikia ir toliau tirti, stebėti, rinkti duomenis.
Atkreipkite dėmesį, kad patikimas šaltinis nepadarys skubotų išvadų, lygins duomenis įvairiais pjūviais (skirtingais metais ar net sezonais, tarp skirtingų amžiaus grupių, pagal specifinį elgesį ir t.t.) ir kvies tolimesniam duomenų rinkimui. Deja, tyrimo duomenis klaidingai ar manipuliatyviai pristatantys asmenys to nemini. Melagiai dažnai teišplatino persileidimų faktą, kaip sensacingą dalyką, įrodantį vakcinų pavojų nėščiosioms.
Be to, dažnas klaidingas postas nenurodo net nuorodos į patį tyrimą. Teigiama, kad jeigu nepasitikite autoriumi, ieškokite informacijos patys. Tai vienas iš melagių bruožų. Patikimi sveikatos tema rašantys asmenys visada duos šaltinius. Mikroinfluenceriai, kurie žino, kad šaltinių pateikimas mažina tikimybę kai kuriuos žmones įtikinti sensacija, turi riboti ir informacijos prieinamumą. Kitaip tariant, lengvai melagiena tikintis asmuo dažnai dėl tam tikrų priežasčių neis tikrinti informacijos, todėl jį pasiekti ir prijaukinti galima tik sensacinga žinute, įrėminant tą žinutę autoritetingu tonu, o ne nuoroda į šaltinį.
3. Paprasti ir prasti skaičiavimai.
Apskritai melagiai dažnai nemoka skaičiuoti, daro sąmoningas arba nepiktybines klaidas. Tačiau nepriklausomai nuo to ar manipuliuoji skaičiais ar per klaidą jų nemoki suskaičiuot, viešai pasidalinti klaidingi skaičiavimai visgi yra melas. Šiuo metu sklando daug skaičiavimų tiek apie vakcinų efektyvumą, tiek apie viruso reprodukcijos skaičių, tiek apie mirtingumą ar bandos imunitetą ir dar daug kitų dalykų.
Lengviausia atskirti melagį nuo patikimo šaltinio yra patikrinti, kaip jie skaičiuoja. Aukščiau išvardinti dalykai dažnai apskaičiuojami pagal formules, kurios yra naudojamos būtent virusams. Tų formulių sudedamosios dalys dažnai yra taip pat ne pliki skaičiai, o jau apskaičiuoti rodikliai. Piktybiniai arba naivūs melagiai nenaudoja formulių ir nedaro sudėtingų skaičiavimų.
4. Nepatikimi šaltiniai.
Patikimi asmenys dalinasi patikimais šaltiniais. Patikimiausi šaltiniai yra žinomi mokslo žurnalai, ligoninių, universitetų statistika, naujienos ir oficiali valstybių statistika. Mažiau patikimi šaltiniai gali būti ir naujienų kanalai, pranešantys mokslo naujienas ir statistiką, bet tai jau antrinis šaltinis. Tai reiškia, kad naujienose esančius patarimus ir skaičius visada reiktų patikrinti per pirminį šaltinį.
Šiandien šaltinius yra gan lengva patikrinti. Jeigu žmonės dalinasi kažkokių asmenų pasisakymais ar teiginiais, tuos asmenis galima rasti paieškos sistemose ir apie juos paskaityti. Pavyzdžiui, socialinėje erdvėje sklando nuorodos į puslapį apie vakcinas, kuriame visi straipsniai yra parašyti „medikų“. Patikrinus tų medikų vardus paieškos sistemoje jūs rasite patvirtinimą, kad jie yra tikri žmonės, dirbantys universitetuose arba ligoninėse. Tačiau, pabandžius sulyginti jų nuotraukas pamatysite, kad fiktyviuose straipsniuose esančių asmenų nuotraukos neatitinka tuo vardu egzistuojančių tikrųjų medikų ar mokslininkų nuotraukų.
Daug subtilių melagių šiandien skleidžia informaciją apie vakcinas ir kraujo krešumą bei alergijas. Dažnai tai rėminama kaip naujiena, kurios niekas nežinojo arba kurią, neva, ignoruoja medikai ir politikai. Kodėl tai melaginga? Todėl, kad Covid-19 kontraindikacijų klausimynas buvo paskelbtas dar pernai gruodį. Jame aiškiai klausiama apie alergijas ir kraujo krešumą. Jeigu ėjote skiepo, reiškia į tuos klausimus atsakėte ir jūs. Kraujo krešuliai neturi būti mirties nuosprendis, simptomus medikai liepia sekti ir dėl jų skubiai kreiptis. Bet kokiu atveju, jų tikimybė po skiepo yra maždaug tokia, kokia yra tikimybė būti nutrenktam žaibo.
5. Giriama viena šalis, o peikiama kita.
Dažnai melagiai giria vieną šalį, gėdindami kitą, pavyzdžiui, Lietuvą. Viena sveikatos mikroinfluencerė dalinasi Jungtinės Karalystės duomenimis ir tuo pačiu sako, kad gėda, jog Lietuva įveda žaliąjį pasą. Patikrinę Jūs lengvai rasite, kad Jungtinė Karalystė turi savo sveikatos pasą, kuris atlieka beveik tokias pačias funkcijas kaip ir Lietuvos žaliasis pasas, didžiausias skirtumas yra pavadinime, nes JK jį vadina sveikatos pasu, o mes jį vadinam žaliuoju pasu. Patikimi šaltiniai negėdina šalių ir jų pandemijos valdymo bei duoda pasvertą kritiką.
6. „Kodėl Lietuva nesielgia kaip Švedija? Gėda.
Tai yra populiarus klausimas ir įvertinimas. Paprasčiausias atsakymas yra: todėl, kad Švedijos sveikatos sistemos pajėgumai skiriasi nuo Lietuvos. Lietuva net iki pandemijos turėjo nemažai problemų sveikatos sistemoje. Vieni jų techniniai, tokie kaip talonėlių gavimas. Kiti jų, daug pavojingesni ir liūdnesni, tokie kaip mobingas ir dėl jo įvykę skaudūs medikų gyvybių praradimai.
Mirtys nuo Covid-19 Švedijoje priklauso nuo jų sveikatos sistemos pajėgumų, o ne tik nuo pasirinkimo netaikyti kažkokių ribojimų. Be to, Švedija turi ventiliatorių gamintoją „Getinge“, kurie užima ketvirtadalį ventiliatorių rinkos pasaulyje. Tokie dalykai neatsispindi statistikoje, todėl labai lengva galvoti, kad mums reikėjo eiti Švedijos keliu. Dažnai tokius pasiūlymus duoda asmenys, kurie niekada nesidomėjo Švedijos sveikatos apsaugos pajėgumais.
7. „Pandemija yra verslas.“
Pandemijos metu yra populiarūs teiginiai, kad pandemija yra verslas. Tai savaime gan nelogiškas teiginys žinant, kad pandemija turėjo neigiamą poveikį verslui ir ekonomikai bendrai. Tačiau atsiranda subtilesnių melagių, kurie tiesmukai nesako, kad tai verslas. Jie sako, kad skatinimas vakcinuotis rodo, jog tai verslas, nes perkamos vakcinos. Tokios spekuliacijos yra gan neracionalios, nes valstybei funkcionuoti ir būti turtinga reikia funkcionuojančios ekonomikos.
Valstybė, kuri turi taikyti ribojimus žmonių judėjimui ir kuri turi leisti pinigus vakcinoms, yra pasmerkta ekonominiams nuostoliams. Tarkime, kad vis gi, vakcinų pirkimas yra verslas. Pandemija išpopuliarino vakcinų diplomatiją, kai šalys bando užmegzti draugystes ar stiprinti savo geopolitines pozicijas per vakcinas. Tai reiškia, kad nei viena valstybė neturi švaistyti laiko įtikinėjant savo piliečius skiepytis. Jeigu tai paprasčiausias verslas, daug didesnė investicijų grąža būtų iš vakcinų diplomatijos. Todėl skatinimas skiepytis yra vargiai verslas arba varganas verslas. Greičiausiai tai tėra susijęs su šalies noru apsaugoti savo piliečius ir atgaivinti ekonomiką.
Apibendrinant, verslui reikia mažiau ribojimų ir sveikos darbo rinkos, o ne griežtų ribojimų. Beje, tie patys melagiai, dažnai keliantys pandemijos kaip verslo teoriją, patys remia deklaracijas arba asmenis, kurie turi verslo interesų. Lietuvoje sveikatos informacijos paraštėse yra asmenų, kurie, pavyzdžiui remia seimo narį, kuris turi degalų verslą. Šis seimo narys dažnai skleidžia melagingą informaciją pandemijos tema. Gal jis tai daro nežinodamas ir tikėdamas, kad padeda? O gal pandemijos metu radikaliai žemyn kritę kuro pardavimai jam rodo, kad nauji ribojimai grasina pelno mažėjimu?
8. „Aš gyvenu sveikai ir renkuosi persirgti lengva forma.“
Prieš kelias dienas viena grupė Lietuvoje paskelbė, kad jie yra diskriminuojami. Neva, jie gyvena sveikai ir todėl turi teisę nesiskiepyti, o susirgus renkasi persirgti lengvai. Nors tokie pasakymai yra melagingi, bet juos sakantys žmonės nuoširdžiai tuo tiki. Bėda tame, kad lengva ligos forma arba net ir besimptomė forma yra mažai susijusios su sveika gyvensena. Taip, pilnavertis miegas, gera mityba ir fizinis aktyvumas yra būtini tam, kad išvengtumėt įvairių ligų. Nors turbūt turite giminių ar pažįstamų, kurie gyvena „nesvaikai“, bet persirgo lengva Covid-19 forma.
Stiprinant imunitetą nuo naujo viruso gali tik skiepas arba užsikrėtimas. Jų duodamas imuniteto stiprinimo įrodymas yra imuninė reakcija, pavyzdžiui, karščiavimas. Bėda tame, kad mes nežinome, kam ligos eiga bus lengva, o kam ligos eiga bus sunki. Jeigu žinotume, pandemijos valdymas būtų daug paprastesnis, bet kol kas nežinome.
9. Kvietimas stebėti „sutapimus“.
Dažnai melagis paberia eilę faktų arba įvykių, kuriuose, neva matoma kažkokia įtartina tendencija, įrodanti sąmokslą prieš žmones. Sutapimus galima matyti visur, pavyzdžiui, lietui lyjant dauguma žmonių išsitraukia skėčius. Ar tai sutapimas? Ne, nes tai reakcija į lietų. Todėl, „sutapimus“ stebėti dažnai kviečia melagiai, kurie žino, kad tam tikros tendencijos yra beveik visur, bet jų egzistavimas neįrodo, kad vyksta sąmokslas.
Racionalus paaiškinimas sąmokslui dažnai tėra nepopuliarūs sprendimai, kuriems išdiskutuoti nėra laiko ar net klaidos, kurių visada bus ekstremalių situacijų metu. Tai neįrodo sąmokslo, tai įrodo, kad visi esam žmonės, darome klaidas. Ironiška, kad pandemijos metu taikyti griežti ribojimai būtent ir buvo ta priemonė, mažinanti klaidų tikimybę ir apsaugoti gyvybes. Kai šalies mastu plinta nežinomas virusas, vienintelis būdas mažinti sprendimų klaidas yra imtis didžiausią visuomenės saugumą garantuojančių priemonių.
10. „Su žmonėmis mažai kalbama.“
Tai yra klaidingas, o kartais ir melagingas teiginys. Tiek kalbų ir komunikacijos, kiek mes visi gavome per pastaruosius pusantrų metų, tai turbūt niekada nesitikėjome. Problema yra ne kalbėjimo stoka, o tai, kad pandemijos valdymo sprendimai nėra lengvi, patrauklūs ir populiarūs. Kalbų ir informacijos stokos nėra, yra perteklius.
Galbūt pats akivaizdžiausias trūkumas šiame informacijos ir kalbų pertekliuje yra supaprastintos informacijos be mokslinio žargono stoka? Nors net ir tokia paprasta ir suprantama kalba šneka ne vienas sveikatos specialistas Lietuvoje. Daugelis jų yra socialiniuose tinkluose. Su jais galite net tiesiogiai kalbėti. Beje, Kauno klinikos turi net podkastą pavadinimu „Infokastas“, kur medikai kalba įvairiomis temomis, įskaitant melagingų naujienų atpažinimą.
Kodėl melagių skleidžiama informacija yra patrauklesnė už patikimų specialistų? Vienas iš paaiškinimų yra informacijos paprastumas. Paprasta ir nekomplikuota informacija atrodo daug patraukliau. Informacija, kuri duoda lengvą, priimtiną atsakymą ar sprendimą į problemą, yra populiaresnė negu informacija, kuri komplikuotai aiškina, jog vieno atsakymo nėra, o siūlomi sprendimai neigiamai riboja kasdienybę.
Žmonės, kurie tiki, jog feisbukinis Arvydas Sabonis jiems perves pinigų, nori greito ir apčiuopiamo rezultato. Jiems taip pat norisi tikėti, kad pervedus 50 eurų į kažkieno sąskaitą, rytoj jie nieko nedarydami gaus 100 eurų atgal. Tokie lengvi ir patrauklūs rezultatai visada bus populiarūs tam tikroje grupėje žmonių. Yra ir daug kitų paaiškinimų, bet svarbiausia yra atsargiai žiūrėti į lengvą praturtėjimą, supaprastintas priežastis ir lengvus, populiarius sprendimus.
Galiausiai, paklauskit, ar nemeluojat patys sau? Melavimas sau yra vienas iš būdų kovojant su nerimu ir nežinomybe. Nerimauti pandemijoje yra normalu. Apgaulingų, bet raminančių žinučių paieškos internete nerimo nesumažins. Gal padėtų riboti laiką internete ir daugiau laiko praleista su šeima ar gera knyga?
