O antroji žmona, mokslų daktarė Agnė Matulaitė, penktadienį feisbuke parašė, ką mano apie jos buvusio vyro, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, naują santuoką. Moters įrašas nepaprastai jautrus, intelektualus ir ji net tokioje situacijoje išlieka ori, kai kitas žmogus gal pratrūktų keiksmažodžiais. Gerbiu ją, palaikau ir, man atrodo, po naujienų apie Vilniaus mero naująją šeimą sukilo moterų solidarumas, kurį jos retai parodo viena kitai. Iš įrašo, kurį net širdį skauda skaityti, paaiškėjo, kad Vilniaus meras nė nesivargino pranešti savo dar ką tik buvusiai šeimai apie naujos šeimos kūrimą.
Tai dabar noriu solidarumą parodyti ir aš – pasakyti, ką manau apie tokius žmones, kurie meta ilgametę šeimą dėl naujų pojūčių. Kankinanti viduramžio krizė? Absurdas, o ne pasiteisinimas, nes tavo moteris gal išgyvena daug didesnę krizę, bet nepuola dėl to draskyti šeimos ir skriausti vaikų. Matot, moters krizės ne sekso pasiekimais dažniausiai pažymimos, o depresija ar norimu didesniu artumu su mylimaisiais.
Nors buvo gerų Šimašiaus, kaip mero, darbų, aš nebegaliu žiūrėti į jį kaip į merą. Nes išgirdus apie vyrą, ieškantį džiugesio po svetimu sijonu – bet kokį tokio elgesio vyrą, kiekvieną jų, čia netaikau vien asmeniškai – galvoje sukasi tik vienas žodis. Padugnė.
Baisu, tikrai. Kad šeima apie naujas vestuves sužinotų iš žiniasklaidos, praėjus vos dviem dienom po realaus turto atsidalijimo? Kad neturėtų kiaušių atsakyt į žmonos klausimus, praleidęs su ja šitiek metų kartu, ir meluotų, neva nėra kitos skyrybų priežasties, neva nėra trečio žmogaus? Kai jis feisbuke skirdamasis parašė apie tą džiugesio ieškojimą, jau buvo viskas aišku.
Kyla minčių, kad gal Šimašius sąmoningai nuslėpė kitos turėjimo faktą dėl turto dalybų – na, kad sau nepakenktų. Skiriantis dėl sutuoktinio kaltės bylinėjimosi išlaidos tenka dažniausiai kaltajam.
Baisu, kad apie naujas vestuves (beje, kiek jos tikros? Jei sako „gavom palaiminimą“, bet dar neužregistravo? Kažkoks cirkas) nepasakė vaikams ir savo vaikų motinai. Taigi vaikams visas šitas jo vidutinio amžiaus krizės pasispardymas turėtų būti didžiausia trauma! Bet matyt užėjus 40-mečiui protas palieka išvis. Bando jau išspausti tokie vyrai, kiek dar jiems skirta.
O ta naujoji a la žmona, tai kaip atrodo? Kaip totali ardytoja, nes pati prisipažino neva prieš metus tebesikreipusi į jį „jūs“. Gėda, ypač kai amoraliu elgesiu didžiuojasi darbus Lietuvai dirbantys žmonės.
Ah, ir dabar dar regime žurnalistinius tyrimus, kaip viską laiminti architektė ir jos šeima gijomis saistosi su miestu, miesto meru ir milžiniškais pinigais. Sutapimas?
Na tai naujajai tai reputaciją sugadinta. Vilnius ne toks didelis miestas. Visiems bloga nuo tokių dalykų – aš jums garantuoju, manančių šitaip, kaip aš, yra labai daug. Reputacija ilgam sugadinta, šeimos ardytojos veidą turi ne vieneriems metams.
Dėl Šimašiaus tegaliu paprašyti kitų vyrų – nebūkite atmatos, elkitės protingiau. Na, ok, nebegalvoji galva, bet kažkokia pagarba vaikų mamai tai turi būti! Galiausiai, kad ji išvengtų nemalonių klausimų, keistų kalbų ar dar daugiau skaudžių akimirkų. Reikėjo bent pasakyti, kas kaip, ir paruošti žmogų. Apsaugoti vaikus.
Aš, vyro vietoje, jei jau būtų tokia pekla nutikusi, būčiau žmonai pasakęs: „Žinai, įsimylėjau kitą moterį. Tave myliu kaip draugą, kaip vaikų mama, tačiau bendro gyvenimo nebematau. Padėsiu viskuo ir su vaikais ir finansiškai.“
Manau, tai būtų kaip vyrui garbingas elgesys. O dabar kaip mazgotė pasielgė ir dar afišuojasi. Veukt.
