Valytojas – negeidžiamiausia profesija pasaulyje. Būtent ja gąsdinami ir iš laimingo vaikystės sapno budinami tinginukai. Darbas kasyklose? Karyba? Gaisrų gesinimas? Pavojus – smulkmena. Užvis baisiausia valyti. Ir ne be reikalo – visi valytojai, kuriuos turėjau, buvo išties nesėkmingi žmonės.
Priešingai nei pagalvojote, manęs nedomina mano valytojų asmeninis gyvenimas. Mane domina, ar jie moka valyti! O jie nemoka.
„Šūdų valymui diplomo nereikia“, – teigė viena bičiulė ir labai klydo.
Jeigu dar kada samdyčiau valymo darbams (buitiniams!) žmogų, prašyčiau kokių nors valymo mokymų sertifikato ar bent viso gyvenimo patirties. Nes iki šiol patyriau tik nusivylimus.
Taigi, viskas prasidėjo dar prieškoroniniais laikais, kai reikėjo po nuomininkų iškuopti butą. Nebuvo jis labai pridergtas, bet viryklė sena ir privarvėjusi, vonia kiek praradusi spalvą, dulkės ir panašiai. Ai, galvoju, duosiu žmogui užsidirbti. Paskambinau pagal skelbimą, įleidau ir palikau tvarkytis.
Kai grįžau, manęs laukė staigmena. Viryklė kaip buvo priskretusi, taip ir liko, vonia kaip rudavo, taip ir nepabalo. Dulkių sumažėjo.
Nesupratau?
Tąkart leidau žmogui išsisukti. Pirmas kartas.
Antrą kartą valytoja pasikeitė darbe. Pasikeitė ir gėlės – jos nuvyto. Kaip žmogus gali nemokėti laistyti gėlių? Sakyk nesakęs: atstovi, išklauso, apsisuka ir... vėl nepalaisto.
Trečias kartas – vėl nuomojame bute. Galvoju, na, sutapimai, paskambinsiu pagal skelbimą vėl. Tąkart net du žmonės atvažiavo, dulkes nuvalė, kilimus išsiurbė, net kriauklę iššveitė – bet kur tikrai nešvaru, nelietė. „Neišsivalo“. Gūžt pečiais. Gėda! Teko pačiai padirbėt. Aišku, kad išsivalė, tik reikėjo rasti tinkamą valiklį. Argi jie, valytojų profesijos atstovai, to nežinojo?
Man regis, valytojų šiais laikais nebeliko. Sovietinės bobulės – va tos tai iššveisdavo laiptinę! Nesvarbu, kad dažai lupasi, sienos suskilusios, o jos valo, trina laiptus, šlapiai muiluoja... Gražu žiūrėt! O tai dabar atėjo kažkoks vyrukas su siurbliu, apraizgė laidais, neva kažką pasiurbė, ir čia atseit jau išvalyta.
Kas dėl to kalti? Tie patys homosovietikai. Jų nuomone, valyti gali tik „nevykėliai“, tai šimtą kartų kiaule pavadintas žmogus ir užkriuksėjo. Tikrai nevykėlis – nes nemoka valyti.
Nes vietoj žmogaus, bent savo butą turinčio (t. y. bent truputį tikėtina, kad nuleidžiančio vandenį tualete, nebent bendrabuty, tada priešingai), įdarbinami visokie lodoriai.
Bet kas. Ai, nieko nemoki? Tai valyk tūlikus. O kad juos valyti reikia mokėti, tai dzin... Paskui patys „karūnuotieji“ ir kenčia – ir pinigus praranda sumokėtus nekompetentingiems žmonėms, ir laiką, ir, galiausiai, patys perka priemones ir skrobia...
Ir tik dėl to, kad „valytoju gali dirbti bet koks nevykėlis“. Tai argi keista, kad darbas ir nepadaromas.
