Išvaizdi, graži šventovė, užtat, matyt, bijojo ją sunaikinti. Tačiau atgavus nepriklausomybę, maniau, kad restauruos ją. Klydau. Prieš 8 metus pradėjau kibt valdininkijai į atlapus. Apie tą rajoną – nekalbu. Tiksliau, apie jo valdininkus, žinoma, ir seniūnę.
Kreipiausi į Kultūros paveldo departamentą, į ponią Varnaitę, buvusią direktorę. Ačiū jai, kad padėjo. Jos dėka koplytėlė buvo įtraukta į kultūrinio paveldo sąrašą. Tuo ir baigėsi. Kreipiausi į atitinkamas institucijas dar kelis kartus, bet buvo pasakyta, kad nėra kam restauruot, nors pinigai ir buvo skirti. Tuojau pat pateikiau restauratorių kontaktus. Matomai nesitikėjo, kad taip greit pateiksiu. Ir vėl – kitos problemos. Daugiau, manau, nenoras užsiimti reikšmingu darbu.
Matydamas, kad nieko gero nevyksta, kreipiausi į Paveldo departamento direktorių. Kalba jis gražiai, pažadėjo greit sutvarkyt. Tačiau tai buvo tušti žodžiai. Ir taip – eilę metų, kai paskambini, tai taip jie važiuoja apziūrai. Vis tikėjaus tiek metų, kad vieną dieną ledai pajudės. Veltui, viltis – durnių motina.
2022 m. rugsėjo mėn. 12 d. kreipiausi į Kultūros ministrą elektroniniu laišku. Laukiau atsakymo – nesulaukiau... Pareiškiau, kad viešinsiu jo darbą, atsakymą gavau lapkričio 3 d. Ir vėl nieko konkretaus. Kreipiausi ir į Seimo kultūros skyriaus pirmininką poną Juozapaitį. Ir vėl pasaka ta pati. Tik po kelių įkyrių skambučių pirmininkui, kurio nepagavau, atsakymą pateikė jo padėjėjas. Nieko džiuginančio.
Aš jam atrašiau, kad 7 metai maitinat pažadais, meluojat, nedirbat... Rankų nenuleidžiu. Nusprendžiau kreiptis į dvasininkijos luomą. Tai net raštiško atsakymo negavau. Va tau ir kurija. Nebetikiu tuo luomu.
Beliko prezidentūra, turėjo bent tas sujudint tą purvą iš sąstingio. Kreipiaus raštu į žmogų, atsakingą už kultūrą. Tik po kelių skambučių jie peržiūrėjo mano raštą. Bet atsakymo raštiško taip ir nesulaukiau.
Galbūt atsakingi už tai asmenys man atsakytų, kaip Dieveniškių seniūnijoje esantis dvaras 3 kartus restauruotas? Ir pinigų jam rasta, o vat šventovei – nėra. Peršasi išvada, kad iš didesnio objekto nugvelbiama daugiau.
Tam kraštui vadovauja daug metų lenkų partija, bet ta šventovė jiems nerūpi. O Lenkijoje tokie objektukai išpuoselėti. Valdininkui eilinis žmogus su savo mintim neegzistuoja. Eilinis žmogus prisimenamas prieš pat rinkimus, jiems pasibaigus – pamirštamas. Tad ar verta už juos balsuot apskritai? Ir taip metai po metų, o Švedų koplytėlė, neilgai trukus, nuvirs. Nejaučiu aš Jums pagarbos, tad būsiu Česlovas.
***
Redakcija kreipėsi į minėtąją Seniūniją komentaro apie pastato būklę ir restauracijos planus, tačiau atsakymo nesulaukė. Jeigu atsakymas bus pateiktas, straipsnis bus papildytas.
