„Delfi“ skaitytojas papasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdamas gauti paveldėtus pinigus.
„Mirus artimajam, rūpesčiai nesibaigia gedulingais pietumis. Pasirodo, net ir gyvenant informacinių technologijų laikais, kai kurių paslaugų reikia laukti kaip malonės. Tai štai čia dar viena keista situacija, kaip bankas negali padėti.
Pradėkim nuo to, kad tvarkantis paveldėjimo klausimus, Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas numato trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą, pateikiant reikalingus dokumentus. Vienas iš dokumentų yra pažyma iš banko, kuriame velionis turėjo atsidaręs sąskaitą. Taigi, tenka kreiptis į banką. Tiesiog užsukti į bet kurį skyrių – nepakanka. Nepaisant to, kad jau pergyvenome karantino suvaržymų laikotarpį, tie suvaržymai banke liko.
Tenka registruotis, kaip į priėmimą baisiai užimtoje institucijoje, kuri neturi laiko tavo pinigams, gulintiems jų stalčiuje. Internetu užsiregistruoti nepasisekė, algoritmai nesugebėjo sugeneruoti laisvo laiko net mėnesiui į priekį (na, gal tą dieną ir tą pusvalandį „kažkas“ neveikė), teko skambinti. Voilà, pasisekė, telefonu atsiliepęs konsultantas užrašė kitai dienai.
Sutartu laiku nuvykus į banko skyrių ir paprašius notarui reikalingos pažymos (tą prašymą išduoda notaro kontora) paaiškėja du įdomūs dalykai. Bankas, pasirodo, negali išduoti pažymos iškart. Nes, matyt, neapsakomai sudėtinga tiesiog prisijungus prie sistemos pateikti dokumentą, kad velionis X sąskaitoje turėjo Y pinigų. Net bankomato čekio nereikia laukti amžinybę, jei nori patikrinti sąskaitos likutį. O čia teks palaukti keturiolika dienų (kitame to paties banko skyriuje paaiškino, kad gali tekti laukti ir penkiolika darbo dienų).
Rimtai, keturiolika? Ir čia dar ne viskas. Pasirodo, kad ta mistinė pažyma, ant vieno A4 formato lapo, jums atsieis 15 eurų (pamaniau, kad gal kartu su rėmeliais). Tenka laukti, be to, ir terminas pas notarą dar nesibaigia. Po dviejų savaičių banko skyriuje pažymą paduoda. Po poros savaičių jau turiu paveldėjimo teisės liudijimą. Vėl bandau sėkmę užsiregistruoti internetu. Tradiciškai nepavyksta, todėl važiuoju į artimiausią banko skyrių.
Laukdamas eilėje prie informacijos stalelio girdžiu kaip už manęs eilėje stovinčios senjoros piktinasi tokia aptarnavimo kokybe. Pavyksta užsiregistruoti, bet vėl tik į kitą skyrių, nes šiame gali priimti tik po keturių dienų. Po gero pusdienio, sutartu laiku, pristatau paveldėjimo teisės liudijimą banko darbuotojai. Atrodo, reikalas sutvarkytas, bet kur tau. Banko darbuotoja, jau prieš man pakylant nuo stalo, pareiškia, kad pinigus į savo banko sąskaitą gausiu po penkiolikos darbo dienų.
Gal vėl kažkas neveikia, galvoju. Paprastai pavedimai įvykdomi iki valandos, o naudojantis programėlėmis telefone – per kelias minutes ir greičiau. Sako, tokia tvarka pas mus. Po kelių dienų skambinu į banką, klausiu, kaip greitai bankas perveda paveldėtas pinigines lėšas? Tenka palaukti konsultanto atsakymo, kol pastarasis, pirma pasidomėjęs, ką man pasakė banko skyriuje, informuoja: „Per trisdešimt dienų.“
Tai dabar iškart kyla toks nepasitenkinimas ir klausimas, ką bankas veikia su tai paveldėtai pinigais, kad taip skausminga su jais atsisveikinti? Net Registrų centras, kurio žinioje šimteriopai didesnis kiekis tvarkomų duomenų, ne skubos tvarka, pakeičia įrašus ir pageidaujant išduoda dokumentus per penkias darbo dienas (žinoma, banko konsultantas pareiškė, kad jie – ne Registrų centras).
Palauksiu, esu dirbantis ir uždirbantis. Tačiau tokiais aptarnavimo tempais ir negalėjimu stipriai nusivyliau“, – rašė vyras.
Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kodėl užtrunka pažymos paveldėjimui išdavimas.
„Norėtume pažymėti, kad tvarkant paveldėjimo reikalus bankas išduoda specialią pažymą, kurioje nurodytą informaciją notaras naudoja paveldėjimo byloje. Pagal galiojančią tvarką, bankas tokioje pažymoje nurodo ne tik informaciją apie mirusio kliento vardu atidarytose sąskaitose esančias lėšas, visų rūšių indėlius ir teigiamą lėšų likutį kredito limito sąskaitose.
Šalia šios informacijos bankas taip pat pateikia kitus išsamius duomenis apie mirusio kliento banke esantį turtą bei jo įsipareigojimus bankui. Tai yra, vertybinių popierių sąskaitas, pensijų kaupimo sutartis, įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis, vartojamojo finansavimo produktų sutartis ir kitą informaciją.
Rengiant tokią pažymą yra tikrinama visa informacija apie tai, kokias galiojančias sutartis su banku yra sudaręs palikėjas bei kokie jo įsipareigojimai. Tam naudojama ne tik kasdieninėje banko veikloje naudojamos informacinės programos, bet ir senesnės banko duomenų bazės, tai pat kreipiamasi į archyvą dėl tam tikrų senų sąskaitų priskyrimo palikėjui bei dokumentų kopijų.
Taigi, tokiu atveju ši pažyma nėra tik pažyma apie sąskaitos likutį, nes teikiant pažymą notarui turi būti patikrinta išsami informacija apie kliento turtą ir jo įsipareigojimus.
„Swedbank“ duomenimis, per vieną mėnesį bankas paprastai gauna apie 1300-1400 prašymų parengti pažymą apie mirusių klientų turtą. Prašymų dėl paveldėtų lėšų išmokėjimo yra gaunama dar daugiau – nuo 1700 iki 1800 vnt. per mėnesį“, – teigė S. Abraškevičius.
