Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja Edita, kuri išreiškė susirūpinimą iškirstais medžiais Vilniuje.

„Ar Vilnius visai nemyli vilniečių ? Artėjant pavasariui Vilniaus valdžia per televiziją dievagojosi, kad sostinėje nebebus sunaikintas nė vienas, juolab brandus, didelis medis, kad tai tikrai garantuojama, tai miesto garbės reikalas.

Bet jau po poros savaičių senojoje Tilto g. ties Nr. 11 namu praeiviai išvydo štai tokį vaizdą.

Skaitytojos atsiųstos nuotraukos dėl iškirstų medžių
Foto: Asmeninins albumas

Gražuolis, galingas didžiulis medis buvo nupjautas kovo mėnesį – per patį paukščių grįžimo, lizdų sukimo metą. O juk tai griežtai draudžia Pasaulio gamtosaugos įstatymai. Ir šitaip pasielgta vos ne pačiame senamiesčio centre, kur, savivaldybei įvedus vadinamąjį kilpinį važiavimą, transporto eismas tapo itin intensyvus ir be paliovos intensyvėja, tad medžiai itin saugotini, reikalingi.

Netoli šviežiai nukirsto medžio kamieno kitoje nuotraukoje matomi kelmai – tai dar vienas verslininkų barbarizmo ir savivaldybės abejingumo liudijimas.

Skaitytojos atsiųstos nuotraukos dėl iškirstų medžių
Foto: Asmeninins albumas

Šie sveikutėliai medžiai buvo sunaikinti praeitais metais, irgi pavasarėjant – jau grįžtant paukščiams. Tuomet Tilto gatvėje, o taip pat ir šalia, Radvilų ir Žygimantų gatvių sankirtoje esančiame buvusios Raudonojo kryžiaus ligoninės nedideliame parke iš viso buvo nupjauta apie 30 medžių.

Praeivių užfiksuotose kitose nuotraukose matome, kaip šis, anksčiau buvęs tvarkingas, gražios augalijos pilnas parkas – skveras atrodo dabar.

Skaitytojos atsiųstos nuotraukos dėl iškirstų medžių
Foto: Asmeninins albumas

Ar vilniečiams neturi rūpėti, kas čia vyksta, kodėl leidžiama statybų bendrovei šitaip elgtis su žaliaisiais plotais?

Skaitytojos atsiųstos nuotraukos dėl iškirstų medžių
Foto: Asmeninins albumas

Kai nuolat deklaruojama, jog Vilniuje „rūpestingai tausojamas, saugomas kiekvienas medis“, tuo pat metu vienintelis nepaprastai judrioje Žygimantų gatvėje esantis žalias lopinėlis paverstas kažkokia barbariška dykviete, kur važinėja automobiliai, kur ant medžių šaknų suverčiamos statybinės atliekos.

Skaitytojos atsiųstos nuotraukos dėl iškirstų medžių
Foto: Asmeninins albumas

Ir niekam tai nerūpi ? Nei gamtosaugininkams, nei paveldosaugai? Net informacijos jokios miestiečiams nepateikiama, kas ten daroma, kokia to skvero ateitis ? Ar tai ne arogancija ir visiškas nesiskaitymas su visuomenės nuomone ?

Vadinasi, statybų magnatai elgiasi kaip panorėję, o nei sostinės valdžia, nei čia esančius Radvilų, Tiškevičių istorinius rūmus, jų aplinką privalantys saugoti paveldosaugos specialistai nekontroliuoja statybų vykdytojų?

O gal draugiškai susitaria, leidžia ? Juk verslą, o ypač stambųjį, miesto valdžia akivaizdžiai myli kur kas labiau negu paprastus vilniečius. Ne šiaip sau miesto vadovas gavo apdovanojimą už draugiškiausią verslui aplinką, už palankumą verslui.

Šitiek giriamasi, jog dėl klimato kaitos ypatingas dėmesys skiriamas sostinės želdiniams, net žolė nebešienaujama, bet tuo pat metu leidžiama didžiai garbinamiems NT plėtotojams elgtis nusižengiant Pasaulio Sveikatos, Aplinkosaugos ir Gamtosaugos organizacijų svarbiausioms nuostatoms Lietuvoje viešėdama iškilioji pasaulinio lygio mokslininkė, antropologė, gamtininkė Birutė Galdikas pareiškė esanti sukrėsta, kaip negailestingai mūsų miestuose, visoje šalyje naikinami medžiai, miškai ir kad jų išsaugojimu Lietuva atsilieka net nuo Latvijos, Estijos. Ji taip pat akcentavo, jog labiausiai tausoti turime brandžius, didelės apimties lajos želdinius.

Nepaisant mokslininkų įspėjimų, valdininkų politika buvo ir tebėra labai draugiška automobiliams, bet ne medžiams, kurie galėtų nors iš dalies išvalyti orą, sugerti teršalus, teikti apsaugą nuo kaitros.

Deja, miesto plėtra tebevyksta žaliųjų erdvių sąskaita. Pasak specialistų, sostinė statyboms paaukojo daugiau nei 400 didelių medžių, dabar žadama dalį atsodinti, bet ar jauni, dažnai dar ir atvežtiniai medeliai atstos galingus plačios lapijos medžius?

Susidaro įspūdis, jog nebekreipiama dėmesio nei į mokslininkų nuomonę, nei į eilinių miestiečių lūkesčius. Akivaizdus to pavyzdys yra savivaldybės požiūris į gyventojų laiškus.

Keleto Žygimantų g daugiabučių gyventojai pernai kreipėsi į miesto valdžią, išdėstydami savo laiške, šios gatvės problemas, kurios kelia rūpestį ne tik čia gyvenantiems, bet ir daugeliui vilniečių. Buvo rašoma, jog tai didžiausio intensyvumo senamiesčio gatvė, kurioje dieną naktį važiuoja krovininiai sunkvežimiai, tūkstančiai lengvųjų mašinų, troleibusai, autobusai, motociklai, čia lyg užmiesčio magistralėje nuolatinis ūžesys, bildėjimas, pravažiuoja net ir vilkikai.

Transporto kamščiai vasarą šiek tiek mažesni, bet rudenį, žiemą, jie susidaro nuo Žaliojo iki pat Mindaugo tilto. Išmetamų dujų dvokas, teršalai, dulkės graužia praeiviams akis, ardo plaučius, o atvėrus langą, gyventojams ar čia dirbantiems neįmanoma nei susikalbėti, nei kvėpuoti.

Kadangi gatvė yra įdauboje – žemiausioje senamiesčio vietoje, užterštumas ir triukšmas čia keliasdešimt kartų didesnis nei kitur. Visa tai, o ypač vibracija, pastatų drebėjimas nuo dieną naktį nesiliaujančio transporto eismo be galo kenkia čia esantiems unikaliems istorijos, architektūros paveldo objektams – net 17 – 19 amžius menantiems Radvilų, Tiškevičių rūmams.

Tarsi to būtų negana, prieš kurį laiką buvo išduoti leidimai būtent Žygimantų g 12 ir 13 statyti šios gatvės stiliui visiškai netinkančius, jos architektūros, estetikos dermę sudarkančius ir senamiesčio panoramą užstojančius didžiulius stiklo, plieno pastatus su šimtais butų ir požeminių garažų. Taigi sumanyta dar labiau komplikuoti transporto judėjimą, apsunkinti išvažiavimą iš kiemų, padidinti oro taršą bei triukšmą.

Taip pat ir šiuo atveju vardan statybų ketinama sunaikinti keletą nuostabių, galingų medžių, tarp jų ypač orą valančią didingą kelių kamienų liepą. Užsakovai ir savivaldybė nekreipia jokio dėmesio, kad ši ypatingai judri gatvė jau ir taip yra plika, be medžių, be žalumos. Net gyvatvores savivaldybė kažkada čia sunaikino.

Gyventojai prašė mero neleisti kirsti medžių, sumažinti, o ne didinti transporto srautus, užtikrinti sveikesnę aplinką, skirti daugiau dėmesio vilniečių sveikatai, ne tik statybų verslo interesams. Atsakymo į savo laišką laukė net keturi mėnesius, nors siuntė priminimus, pakartotinus laiškus.

Galiausiai buvo atsiųstas kažkokio valdininko pasirašytas formalus, ciniškas, biurokratiškas raštas – tuščias pasigyrimas, kad „Vilnius siekia įgyvendinti darnaus judrumo planą ir tai bus padaryta iki 2030 m.“

Žodžiu, džiaukitės ir laukite apie dešimtmetį – gal sulauksite. Na, o Žygimantų g , pasak valdininkų, nors yra senamiestyje, bet savivaldybės priskirta C kategorijai ir ja teisėtai leidžiama važiuoti bet kokiam transportui. O ar čia gyvenantieji, dirbantieji irgi priskiriami C kategorijai ? Net ir ligoninė, mokykla bei didingieji Radvilų, Tiškevičių pastatai yra C kategorijos?

Apie medžių išsaugojimą, Žygimantų g. architektūrinės dermės išlaikymą savivaldybė nesiteikė apskritai atsakyti. Ar jai visiškai nesvarbu, kad būtent šios senovinės, prestižinės gatvės vaizdai nuo kito Neries kranto dažniausiai atsiduria užsienio fotografų akiratyje, reprezentuoja Vilnių pasaulio žiniasklaidoje, turizmo leidiniuose ir kad, tik išlaikydama savo senąjį stilių, mūsų sostinė žavi miesto svečius.

Negalima teigti, jog ši sostinės valdžia nenuveikė nieko gero. Sutvarkyta nemažai gatvių, nutiesta neblogų dviračių takų, kruopščiai, kaip niekad anksčiau, prižiūrimas Bernardinų sodas, pagaliau tvarkomas net takas anapus Vilnelės , ten padaryti ir nauji laiptai, miestas, apskritai, dar švaresnis tapo.

Daug kas džiugina. Tačiau artėja Vilniaus nepaprastas jubiliejus, o ar numatyta kas nors išties įspūdingo, koks didingas monumentas ar išskirtinis pastatas, įamžinantis nuostabaus mūsų Vilniaus istoriją, pasiekimus, grožį ? Kad į 700 metų datą ir dar anksčiau gyvavusį Vilnių galėtume atkreipti viso pasaulio dėmesį.

Deja, sostinė ruošiasi blankiai. Organizuoti koncertus, šviesų festivalius, paradus, balionų šou tokiam jubiliejui tikrai per menka, nepakanka. Jei Kaunas Kultūros sostinės šventės atidarymui vien savo jėgomis sugebėjo pateikti puikų renginį, tai gal Vilnius, pasitelkęs kauniečius ir visos šalies talentus, visgi paruoš savo jubiliejui kažką išties įspūdingo, reikšmingo“, – rašė skaitytoja Edita .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Jaroslavas Čaplia teigė, kad pranešimas apie nelegalų medžių kirtimą buvo gautas.

„Tai gan senas reikalas.Buvo gauta informacija apie nelegalų kirtimą, privačioje žemėje. Kartų su Aplinkos apsaugos inspektoriais atlikome patikrinimą ir nustatėme faktines aplinkybes.Mano žiniomis Aplinkos apsaugos inspekcija, paskaičiavo žalą aplinkai ir pateikė pretenziją pažeidėjui“, – rašė vyr. specialistas J. Čaplia

Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas teigė, kad dėl medžių atsodinimo neturi informacijos.

„Ar planuojama atsodinti medžius, neturime informacijos, nes tai privatus sklypas ir apie naujų medžių sodinimą Savivaldybė neinformuota. Savivaldybės žiniomis Aplinkos apsaugos departamentas yra nustatęs nelegalų kirtimą ir yra pradėjęs administracinę teiseną. Apie tolesnius šio tyrimo rezultatus reikėtų teirautis Aplinkos apsaugos departamento“, – rašė atstovas I. Kuzas.