Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja, kuri teigė, kad išlaikyti egzaminą „Regitroje“ ir gauti vairuotojo teises yra baisiausia patirtis.

„Anksčiau nesu čia rašiusi, bet turiu didelį nusivylimą, ir ne aš viena. Dėl „Regitros“. Labai apmaudu, kad neišlaikius egzamino „Regitroje“, eilė perlaikyti yra nuo 1,5 mėnesio.

Deja, bet turėsiu perlaikyti egzaminą ir šį kartą lauksiu 2 mėnesius. Kaip taip gali būti, jog 10 eurų pabrango egzamino laikymas, o eilė perlaikyti prailgo? Laikymas prieš 1,5 mėn. kainavo 32 eur,
dabar 41 eur. Labai apmaudu, kad kaina kyla, o sistema nejuda iš vietos.

Jau nekalbu apie tai,kad visi mano pažįstami, kurie laikė per pastaruosius kelis metus vieningai teigia, kad „Regitroje“ sistema žiauri ir tikrai išlaikyti labai sunku. Daug sunkiau, negu buvo anksčiau. Visokių naujovių „pavažinėkime su GPS“ prigalvot spėja, bet sistema strigusi juodai, reikalavimai itin griežti, laikyti po 4–8 kartus yra normali praktika.

Ar tikrai? Aš esu studentė ir imtis papildomas pamokas man kainuoja labai brangiai, laikymas taip pat yra brangu, namie nėra kam manęs pamokyti vairuoti dėl to tenka merkt ir merkt pinigus. Viskas, ką uždirbu, tauposi ne automobiliui, bet papildomoms pamokoms, kad iki kito bandymo nepamirščiau, kaip vairuoti.

Tai, kad gali tekti taip siaubingai ilgai laukti neišlaikius prideda neapsakomai daug streso, nes šiaip vairuoti sekas gerai. Aišku, galima nuleisti juokais – tavo bėdos, kad nemoku vairuoti. Moku, bet taip rašau, nes kiek kalbu su kursiokais ir draugais visi pritaria, kad laikytis teises buvo siaubingas laikas“, – rašė skaitytoja.

Valstybinės įmonės „Regitra“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė teigė, kad Lietuvoje egzamino laukimo eilės yra vienos mažiausių lyginant su Europos Sąjungos šalimis, o didelėms eilėms įtakos turėjo pandeminis laikotarpis.

„Metų pradžioje bendras vidutinis B kategorijos praktikos egzamino laukimo laikas visoje Lietuvoje buvo apie 32 dienas. Taikant įvairias priemones, pavyzdžiui, egzaminus laikinai organizuojant nedarbo dienomis, t. y. pirmadieniais, jį pavyko sumažinti ir šiuo metu jis siekia apie 26 dienas.

Sprendimų, kurie padėtų sudaryti galimybę būsimiems vairuotojams egzaminą laikyti greičiau, ieškome ir toliau. Kaip pavyzdys, Vilniuje, kur poreikis yra didžiausias, didinami žmogiškieji resursai. Neseniai į darbą buvo priimtas 1 egzaminuotojas, dar 3 pradės darbą artimiausiu metu.

Svarbu pastebėti, kad ilgesniam laukimo laikui įtakos turėjo pandemijos sukelti iššūkiai. Su tuo susiduria praktiškai didžioji dalis ES šalių, tačiau palyginus su jomis, Lietuvoje laukimo laikas yra vienas mažesnių. Taip pat svarbus momentas yra tai, jog pavasaris ir vasara – tai yra aktyviausias sezonas.

Šiuo metu visada yra daugiau norinčiųjų laikyti egzaminus, taip pat papildomai egzaminuojame ir motociklininkus. Tad vidutinis laukimo laikas šiuo laikotarpiu turi tendenciją didėti, ypač didžiuosiuose miestuose.

Egzamino laukimo laiką ilgina ir tai, jog dalis būsimų vairuotojų „Regitrai“ apie negalėjimą dalyvauti egzamine iš viso nepraneša arba tai padaro per vėlai. Skaičiuojama, kad, per mėnesį dėl šios priežasties vidutiniškai neįvyksta apie tūkstantis suplanuotų B kategorijos praktikos egzaminų.

Todėl „Regitra“ skatina būsimus vairuotojus pasikeitus planams ne tik atšaukti egzaminą kiek įmanoma anksčiau, bet ir nepamiršti patikrinti grafikų, nes laisvų vietų atsiranda net ir tą pačią dieną“, – rašė atstovė E. Bardauskienė.

Taip pats „Regitros“ atstovė paaiškino, kas labiausiai mokiniui sutrukdo išlaikyti egzaminus ir kodėl pasikeitė egzaminų įkainiai.

„Vairuotojų kasdienybėje iškyla įvairiausių situacijų: tenka reaguoti į kitų eismo dalyvių klaidas, pasirinkti tinkamą ir saugų vairavimą esant sudėtingoms oro sąlygoms bei kt.

Būti vairuotoju tai yra didelė atsakomybė, todėl „Regitros“ tikslas yra užtikrinti, jog į eismą patektų tik tinkamas žinias ir įgūdžius turintys vairuotojai. Svarbu suprasti, kad mokomės ne išlaikyti egzaminą, o dėl savo ir kitų saugumo.

Praktikos egzamino sąlygas stengiamasi sudaryti kuo panašesnes į realų vairavimą, taip siekiant patikrinti tuos įgūdžius, kurių prireiks kasdien vairuojant savarankiškai. Nuolat analizuojame ir kitų šalių gerąją praktiką bei ją pritaikome Lietuvoje. Štai pernai rudenį įdiegta savarankiško vairavimo užduotis, t. y. važiavimas pagal navigaciją.

Šis metodas jau ne pirmus metus sėkmingai taikomas kitose ES šalyse. Užduoties tikslas yra, kiek įmanoma labiau vairuotojus paruošti realioms situacijoms kelyje: išmokyti teisingai paskirstyti dėmesį bei savarankiškai planuoti kelionę, kai šalia nėra mokymo instruktoriaus ar egzaminuotojo.

Vertinant naujos užduoties atsiradimo įtaką išlaikymo procentui, galima teigti, kad ji esminės reikšmės tikrai neturėjo, kadangi analizuojant kelių mėnesių duomenis prieš naujovės atsiradimą ir po, pokytis nesiekė nė vieno procento. Džiaugiamės, kad tai papildomų iššūkių būsimiems vairuotojams nesukėlė – priešingai, dažnai sulaukiame teigiamų atsiliepimų.

Na, o egzamino rezultatą lemia ne egzaminuotojas, automobilis ar egzamino užduotys, kurios niekuo nesiskiria nuo to, ką kiekvienam vairuotojui reikia žinoti ir mokėti.

Viskas priklauso nuo vairuotojo pastangų mokytis. Labai svarbu išsirinkti gerą vairavimo instruktorių, o jei yra galimybė, papildomai įgūdžius tobulinti ir su šeimos nariais. Kuo daugiau laiko bus praleista kelyje, tuo daugiau įgūdžių susiformuos ir būsimas vairuotojas jausis užtikrinčiau egzamino dieną.

Be abejo, natūralu, kad žmonės yra skirtingi, vieniems reikia daugiau įdėti laiko ir pastangų, kitiems mažiau, tačiau visiems būsimiems vairuotojams keliami tie patys reikalavimai. Kas dažniausiai dažniausiai „pakiša koją“? Pernai praktikos egzaminą su mechanine pavarų dėže iš pirmo karto išlaikė apie 32 proc., o su automatine – apie 35 proc. vairuotojų. Na, o vidutiniškai praktikos egzaminas išlaikomas iš 2,4 karto.

Analizuojant priežastis, kodėl ne visiems vairuotojams pavyksta egzaminus išlaikyti iš pirmo karto, pirmiausiai neabejotinai išskirtume streso įtaką. Tą matome ir analizuodami klientų atsiliepimus.

Jie dažnai akcentuoja, kad būtent stresas trukdo susikoncentruoti ir pasiekti norimą rezultatą. Mūsų sukurtos apklausos rezultatai rodo, jog tik apie ketvirtadalis egzamino metu nejaučia įtampos bei jaudulio.

Atsižvelgiant į tai, patartume stengtis nenuteikti savęs iš anksto neigiamai, netikėti nusistovėjusiais mitais ir pasitikėti savo įgytais įgūdžiais bei žiniomis. Neretai klientai sako, jog jie itin jaudinosi, nes yra girdėję daug įvairių gandų, tačiau jų atveju jie nepasitvirtino ir viskas praėjo sėkmingai.

Tad kiekvieno žmogaus patirtis yra labai individuali ir jos tikrai nereikėtų pritaikyti sau. Štai egzaminuotojai pastebi net tokią tendenciją, kad, kai būsimas vairuotojas labai stipriai jaudinasi, padaro kritinę klaidą ir supranta, jog egzamino neišlaikė, atsipalaiduoja ir vairuoja ženkliai geriau.

Antra, žmonės neretai yra linkę rizikuoti ir pasikliauti atsitiktine sėkme, nors dar trūksta tam tikrų žinių bei įgūdžių. Todėl kviečiame į egzaminą atvykti tik tikrai pasiruošus bei užtikrintiems savo jėgomis.

Dar geriau pasiruošti padės ir „Regitros“ parengta mokomoji medžiaga. Įmonės interneto svetainėje galima rasti virtualias vairavimo pamokas, užduodamus klausimus prieš važiavimą, praktinius egzaminuotojų patarimus, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Na, o kalbant apie egzaminų kainas, jos iš esmės nekito nuo 2009–ųjų, nors per 13 metų buvo nuolat diegiamos naujovės. Tad pokyčiai įgyvendinti norint ne tik toliau tobulinti paslaugas, naujinti egzaminavimui skirtų transporto priemonių parką, taip užtikrinant kuo kokybiškesnes sąlygas būsimiems vairuotojams, bet ir atsižvelgiant į šalyje didėjančią infliaciją, augančias degalų kainas ir eksploatacinius kaštus, darbo užmokesčio pokyčius.

Teorijos egzamino kaina išliko praktiškai nepakitusi ir šiuo metu siekia 10 Eur vietoj buvusių 10,14 Eur. Tuo metu populiariausios B kategorijos egzaminas kainuoja 41,26 Eur vietoj 31 Eur. Su visų kategorijų kainoraščiu galima susipažinti „Regitros“ internetiniame puslapyje“, – teigė atstovė E. Bardauskienė

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)