Po „Delfi“ publikuoto straipsnio-skaitytojo nuomonės apie paspirtukų eismą Vilniuje ( straipsnį skaitykite čia) skaitytojai kreipėsi į redakciją su savo pastebėjimais.
Skaitytojas Algimantas atkreipė dėmesį, kad nėra paspirtukams įrengtų važinėjimų takų.
„Teko skaityti daug straipsnių apie važinėjimą paspirtukais. Visi aiškina, kad tai pavojingas transportas, sužeidžia pėsčiuosius, negali vaikščioti laisvai.
Tik kodėl nėra nė vieno straipsnio, kad reikia įrengti takus, kuriais galėtų važinėti paspirtukų vairuotojai. Klaipėdoje, Palangoje, Druskininkuose, Vilniuje yra pažymėtos judėjimo juostos, paspirtukams ir pėstiesiems, bet pėstieji visiškai ignoruoja tą žymėjimą.
O kokios priemonės yra pėstiesiems? Nėra ir jokio auklėjimo toje srityje, nebent aš to negirdėjau, visi tik reikalauja. kad reikia uždrausti paspirtukus. Visi kovojame už ekologiją, bet to nesimato, juk paspirtukai tai mokslo pažanga, tai kam ją uždrausti?“ – rašė Algimantas.
Skaitytoja Danutė teigė, kad viešojo transporto stotelėse jaučiasi nesaugi.
„Vilniaus mieste laukiant stotelėse transporto priemonių (troleibusų, autobusų) gali būti parblokštas ant žemės, nes paspirtukai laksto šaligatviais kaip padūkę. Ne vieną kartą teko šokti važiuojamąją gatvės dalį, gauti į šoną, virsti ant šaligatvio, o jie tik nusijuokia ir liepia nežiopsoti. Tai kur žmogau gali pasidėti, jei ir stotelėse nesi saugus?“ – pasakojo Danutė.
Vilnietis atkreipė dėmesį, kad svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir vadovautis protingumo principu.
„Esu Vilnietis, važinėju į darbą automobiliu (Pilaitė – Antakalnis), kai orai atšyla, keliauju el.paspirtuku arba rečiau dviračiu. Tema apie lakstančius paspirtukus ir dviračius pėsčiųjų takais man taip pat kaip ir daugeliui kelią ne susirūpinimą, o siaubą.
Visu pirma noriu reabilituoti paspirtukus, kurie važinėja, kad ir šaligatviu, bet laikosi KET taisyklių + vadovaujasi protingumo principais:
Dėvi šalmą, važiuoja įjungęs žibintus. Važiuojant ties perėja, sustoja ir persiveda paspirtuką per perėją (sustoti ir nuo jo nulipti nesunku). Degant raudonam šviesoforo signalui sustoja ir važiuoja tik sulaukęs žalio (nesvarbu ar yra automobilių ar kelias tuščias).
Jei šaligatvis platus ir yra galimybė aplenkti pėsčiąjį nenulipant nuo paspirtuko, pristabdo ir lenkia tik šiek tiek didesniu greičiu, nei eina pėstysis, kad prireikus galėtų pilnai sustoti.
Jei prasilenkti su pėsčiuoju nėra pakankamai erdvės arba pėstieji, kaip minėta straipsnyje, vaikai, ar šiaip blogai laikote lygsvarą (važiuojant paspirtuku lėtai, sunkiau laikoma lygsvara, nei važiuojant lėtai dviračiu), nulipti ir vestis paspirtuką, kol kelias, šaligatvis ištuštės.
Na, čia galima vardinti dar ne vieną situaciją, kodėl ir koks šaligatviu riedantis paspirtukininkas nėra grėsmė pėstiesiems ir pačiam sau.
Bet pastebimi tik tie, kurie važiuoja su paspirtuku ar su dviračiu lyg išdegusiomis akimis, arba toks jausmas, kad jie galvoja, jog dalyvauja olimpinėse žaidynėse, o ant kitų eismo dalyvių jiems tiesiog nusispjauti.
Su pėsčiuoju, ar kitu ratuotu ant dviejų ratų prasilenkia įspūdingu greičiu, varo per raudoną, net neapsidairę, varo važiuojamojoje dalyje, nors sukelia avarines situacijas ir t.t. Ir būtent tokie entuziastai gadina dviratininkų ir paspirtukininkų vardą.
Todėl siūlau: svarbiausia – plėsti miesto infrastruktūrą (dviračių takus).
Įvesti taisykles el. paspirtukams, bei dviratininkams. (Privalomai paspirtukams ir dviračiams, kurie nori riedėti mieste). Užtektu 1val. kurso visiems nuo 14metų. Taip pat paspirtukui, galima būtų išduoti savotišką numerį, tvirtinamą ant vairalazdės, matomą iš abiejų šonų.
Jei kursų pažymėjimo neturi, negali važinėti pėsčiųjų takais ir gatvėmis. Taisyklių laikymąsi šiltuoju metų laiku nuolat kontroliuoti (dviračių policija).
O jei visgi bus uždrausta paspirtuku važiuoti šaligatviu griežtai, tai tikrai turėsime ne vieną žūtį per metus, nes miesto gatvėse vyksta taip pat nuolatinis ralis ir naglumo varžytuvės.
Todėl linkiu, jei proto turite ir esate nors kiek mandagus žmogus, sulėtinkite ir gerbkite kitus eismo dalyvius“, – rašė vilnietis.
Skaitytojas Vaclovas pasidalino nutikimu įvykusiu Nidoje.
„Vasarą iš kruizinių laivų terminalo i Nidą atvyko autobusas su grupele vokiečių, senjorų turistu grupe. Šie pasileido marių krantine, o ten paspirtukininkų chaosas. Visomis kryptimis nardo tarp pėščiųjų ir vienas tiesiog taranavo šią grupę žmonių.
Šie vienas kitam padėjo susitvarkyti, atsistoti ir apsisukę ir patraukė link autobuso. Vaikščiojant neįmanoma atsipalaiduoti mintyse, o priešingai galvoje vienintelė mintis, kaip nebūti suluošintam“, – rašė Vaclovas.
