Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja, kuri teigė, kad jai įtarimą sukėlė toks paramos rinkimo būdas.

„Noriu papasakoti tokią situaciją, kuri man pasirodė įtartina. Gal mano istorija ir kitiems padės išvengti apgaulės. Mes su vyru buvome namuose, kai staiga pasigirdo į buto duris beldimas. Beldimas stiprus, girdisi, kad beldžiama ne tik į mūsų, bet ir į kaimynės duris.

Vyras pažiūrėjęs pro durų akutę pamatė kaimynę, kuri atidarė duris. Mano kaimynė senutė, vos prigirdinti. Atidarėme ir mes duris pažiūrėti kas vyksta. O pasirodo beldžia kažkokia moteris, kuri prisistatė kaip asmuo, kuri renka paramą ukrainiečiams. Mano kaimynė atnešė kažkokius drabužius ir padavė tai moteriai. Ji juos paėmusi išėjo.

Mums su vyru pasirodė keista, kad tokiais būdais renkama parama. Yra tokios didelės organizacijos, o čia vaikšto vakarais po namus ir renka pinigus, ir daiktus.

Man labiau panašu į kažkokį nelabai švarų reikalą toks paramos rinkimas. Tuo labiau, kad senyvo amžiaus žmonės gali ir į namus įsileisti visai nepažįstamą žmogų, kuris gali ir apgauti. O tuo labiau ar labdara renkama vakarais vaikštant po namus? Būkime atsargūs“, – rašė skaitytoja.

Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus skyriaus atstovas teigė, kad policijoje daug tokių atvejų nėra, tačiau ragina likti atidiems.

„Nesame registravę daug tokių atvejų, manytina, kad didesnė problema – žmonių aukojimas ukrainiečiams.

Lietuvos gyventojai nelieka abejingi situacijai Ukrainoje ir aktyviai aukoja pinigus fondams bei organizacijoms, kurios teikia paramą Ukrainos gyventojams ar kariams – palaikymas yra itin reikalingas.

Tačiau, kaip gana įprasta tokiose situacijose, pastebime ženklų, kad šia situacija pradėjo naudotis ir sukčiai. Dažniausiai šiuo metu pasitaikanti sukčių taktika – sukčiai prisistato patikimo paramos fondo vardu, tačiau nurodo klaidingą banko sąskaitą ir soc. tinklų pagalba dalinasi įrašais įvairiose grupėse, ragina pervesti paramą į jų nurodytą banko sąskaitą.

Norint nepakliūti į sukčių pinkles, rekomenduojama būti atidiems ir atkreipti dėmesį į ženklus, leisiančius nustatyti, ar nurodytas paramos gavėjas yra patikimas:

– atidžiai patikrinti sąskaitos numerius įrašuose socialiniuose tinkluose ir oficialioje paramos fondo svetainėje – jie turi sutapti;

– svarbu įsitikinti, ar paramos prašanti organizacija yra registravusi savo veiklą Lietuvoje. Teigiamu atveju pravartu patikrinti, kiek laiko ji veikia. Tokią informaciją galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje;

– atkreipkite dėmesį, kurios šalies banke yra paramos gavėjo sąskaita; norint išvengti valiutos keitimo mokesčių, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientams patogiausia pervesti paramą eurais į euro zonos valstybių finansų įstaigose esančias sąskaitas; jei organizacija yra įsteigta užsienyje, informacija apie laukiamą paramą turėtų būtų patalpinta oficialiuose puslapiuose ir ieškant informacijos apie ją internete, turėtume rasti teigiamus paminėjimus kituose patikimuose kanaluose;

– pravartu pasidomėti, ar paramos organizacija jau yra anksčiau teikusi panašią pagalbą Ukrainai; atkreipkite dėmesį į paramos teikimo būdą: pavyzdžiui, jei siūloma paremti tik kriptovaliutomis, tai vienas iš signalų atidžiau įvertinti paramos gavėjo veiklą;

– net jei ir prašymas paremti yra patalpintas internetinių puslapių gražiai vizualiai atrodančiuose reklaminiuose skydeliuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose, informaciją apie paramos rinkėją taip pat vertėtų patikrinti;

– atkreipkite dėmesį į prašomą paaukoti sumą. Jei prašoma itin didelių sumų, tai vienas iš sukčiavimo ženklų;

– kilus įtarimui, taip pat galima įsitikinti, ar paramos gavėjas viešai skelbia savo veiklos ataskaitas.
Mūsų šalies įstatymai reikalauja, kad pasibaigus finansiniams metams, labdaros ir paramos fondai turi viešai pateikti metinę veiklos ataskaitą“, – rašė Lietuvos policijos atstovas.

Jei ir jums teko su tuo susidurti, siųskite savo pasakojimus pilieciai@delfi.lt