Į „Delfi“ kreipėsi Juodkrantės gyventoja Rasa, kuri teigė, kad nesutvarkytas Smiltynė–Pervalka kelias daro gėdą visai Lietuvai, o savivaldybės abejingumas varo į neviltį gyventojus.

„Mes Neringiškiai ir, kaip suprantama, ne tik, turime labai rimtą problemą dėl kelio Smiltynė– Pervalka. Tai tokia gili ir pasirodo, kad nepagydoma žaizda su, kuria susiduria visi vietos gyventojai ir tie, kurie atvyksta pas mus.

Juk prie viso to mes gyvename Kuršių Nerijos Nacionaliniame parke. Apie žmonių saugumą vykstant šiuo keliu tai net neverta kalbėti, vairuotojas nemato nei gyvūnų šalikelėje, nei pėsčiųjų, nes neturi kada, juk reikia akylai stebėti kaip pravažiuoti pro duobių maratoną.

Savivaldybės klerkai, priešakyje su ponu meru visą situaciją puikiai žino, bet matyt, kad trūksta jiems kompetencijos, kad sugebėtų su tuo dalyku susitvarkyti.

Tokia kelio būklė jau tęsiasi dešimtmečius ir galiu drąsiai pasakyti ,kad gėdai visai Lietuvai, kad toks kraštas ir taip daug lankomas turistų yra šitaip smarkiai apleistas.

Mes, gyventojai, jau nebetikime, kad situacija gali pasikeisti. Būtų labai įdomu ką manytų apie šią situaciją Jūsų dienraščio skaitytojai. Manau ,kad ši tema aktuali daugeliui Lietuvos gyventojų“, – rašė skaitytoja Rasa.

„Delfi“ kreipėsi komentaro į Neringos savivaldybę. Taip pat redakcija kreipėsi ir į Neringos mero pavaduotoją Algimantą Vyšniauską. Per dvi savaites savivaldybė nepateikė savo komentaro apie nurodytą problemą.

Praėjus dviem dienom po publikuoto straipsnio, Neringos savivaldybė pateikė atsakymą.

„Krašto kelias Smiltynė–Nida yra valstybinės reikšmės ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Neringos savivaldybė visuomet dėjo visas įmanomas, kad kelias atitiktų šiandienos reikalavimus ir būtų saugus eismo dalyviams.

2014–aisiais metais buvo baigta įgyvendinti valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė – Nida 35,90 km–45,53 km ruožo rekonstrukcija. 1970 metais nutiesto kelio ruože tarp Nidos bei Pervalkos buvo įrengta nauja asfaltbetonio dangos konstrukcija, pėsčiųjų takai, rekonstruotos nuovažos, esamos autobusų sustojimo aikštelės ir naujai pastatyti keleivių paviljonai.

Įgyvendinant rekonstrukciją tuomet panaudoti išskirtiniai sprendimai – Neringa tapo pirmąją teritorija Lietuvoje, kurioje pastatyti medžiu apdirbti kelio atitvarai bei užtvarai.

Neringos savivaldybė dėjo visas įmanomas pastangas, kad kelio rekonstrukcija būtų tęsiama. Dėl kelio rekonstrukcijos ne kartą kreiptasi į Susisiekimo ministeriją, Lietuvos automobilių kelių direkciją. Inicijuoti rekonstrukcijos projektus derinančių institucijų susitikimai, vykę ir pačioje Neringos savivaldybėje.

Tolimesnė krašto kelio Smiltynė–Nida rekonstrukcija buvo planuojama dviem etapais: nuo Smiltynės iki Juodkrantės bei nuo Juodkrantės iki Pervalkos. Tenka apgailestauti, kad planai tęsti rekonstrukciją sustojo dėl to, kad institucijos nerado bendrų sprendimų kelio ruože, einančiame per Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtinį rezervatą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu parengtų sprendinių nederino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Šiandien kelio ruožas tarp Pervalkos ir Smiltynės yra itin blogos būklės – nepakankamai užtikrinamos matomumo sąlygos, susiformavusios vėžės, daug lopų, skersinių ir išilginių plyšių, ištrupėję kelio dangos kraštai, matomi kelio dangos sėdimai dėl galimai prastai įrengtų pagrindų.

Po liūčių kelyje kaupiasi vanduo. Dėl prastos kelio būklės suteikiama nekokybiška gyventojų ir poilsiautojų vežimo paslauga, greitosios pagalbos bei priešgaisrinės tarnybos automobiliai yra priversti važiuoti lėtai. Kelias neatitinka šiuo metu galiojančių projektavimo normų.

Detaliau krašto kelio Smiltynė–Nida tolimesnius rekonstrukcijos planus gali pakomentuoti Lietuvos automobilių kelių direkcija“, - rašė mero pavaduotojas Algimantas Vyšniauskas.