Pradėsiu nuo to, kad seniau niekada nepirkdavau vieno kūrėjo darbų. Įsigydavau papuošalus paprastose bižuterijos parduotuvėse ir nesukdavau sau galvos. Bet prieš porą metų vienoje laidoje pamačiusi Mariją Šalaševičienę ir jos kuriamus papuošalus – susižavėjau.
Po truputį pradėjau rinkti jos darbų kolekciją. O dabar iš žiniasklaidos sužinome, kad visa tai – melas? Neseniai atliktas portalo „15min“ tyrimas parodė, kad papuošalai visai ne sidabriniai, o jų dizaino pilnas „Aliexpressas“. Man tai buvo smūgis.
Pirmiausia, kai pradėjau pirkti šiuos papuošalus, mane labiausiai džiugino tai, kad už gana prieinamą kainą tu gauni daugiau nei pigų blizgutį (taip maniau). Jei žiedas tikrai sidabrinis ir dengtas auksu – ką reiškia tie 20 eurų? Jei stambios rinkutės, klasikiniai auskarai, išties paauksuoti – kas tas 40? Buvau tikra, kad už nedidelę kainą radau gerą kokybę.
Tik pora dalykų buvo sukėlę nedidelį nepatogumą – auskarų užsegimai gana dažnai gesdavo, atsipalaiduodavo. Bet kaltę dėl to mintyse priskyriau sau – gal per stipriai suspaudžiau, ne taip užsegiau ar panašiai.
O visa kita... Dabar pagalvojus, pikta ir skaudu prisiminti. Kaip prašiau vyro padovanoti man jos žiedą. Kaip pati dovanojau brangiam žmogui pakabuką ir džiaugiausi, kad štai, ne koks fuflo, taurusis metalas.
Vyras, beje, man niekada nieko iš jos parduotuvės taip ir nepadovanojo – daug anksčiau už mane permatė, kad kažkas ne taip. Sakė netikintis, kad papuošalai tikri. Taip aš, tikėjusi, likau kvailio vietoje?
Dėl vieno neabejoju iki šiol – tai Marijos kuriamų lankelių. Ji ne kartą rodė, kaip renkasi jiems audinius, kaip pati juos pina. Kokybė irgi niekada nenuvylė. Esu tikra, kad jie visi yra rankų darbo, kaip ir teigiama.
Bet kam reikėjo meluoti apie papuošalus? Džiaugtis „savo sukurtais dizainais“, aprašuose nurodyti sidabrą ir auksą, pasakoti apie rankų darbo juvelyriką? Blogiausia, kad pasirodžius tam tyrimui, pati Marija nieko nekomentavo žiniasklaidai. Juk galėjo pakeisti aprašus, galėjo padaryti viešą pareiškimą iškart, galėjo atsiprašyti...
Tik praėjus dviem dienom po visko, ji savo instagrame paskelbė atsaką, kalbėjo apie tai, kokia jai svarbi kūryba ir teigė turinti papuošalų autentiką įrodančius dokumentus. Bet kodėl tada, bent jau šeštadienį, mačiau, kad žiedų pardavimas jos tinklalapyje išvis sustabdytas? Galbūt problema ir buvo tik žiedai, o visos kitos prekės tikros?
Bet savo įraše ji neatsakė į tyrime iškeltus klausimus. Juk tai, kad žiedai patikrinti ir neatitiko to, ką ji teigė, yra tiesa. Kodėl, jeigu jie tikri, negalėjo prie jų prisegti prabos etiketės? Kodėl, jeigu tikrai dirba su sidabriniais ir paauksuotais gaminiais, nėra registravusis Lietuvos prabavimo rūmuose? Norėtųsi sulaukti bent kokio paaiškinimo. Manau, Marija skolinga jį savo ilgamečiams gerbėjams, kurie dabar, kaip ir aš, jaučiasi apgauti. Ar tyla reiškia sutikimą?
Šis laiškas yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.
***
„Delfi“ kreipėsi komentaro į Mariją Šalaševičienę „Mari made“ kūrėją telefonu, feisbuku ir instagramu, tačiau atsakymo nesulaukė.
