Į „Delfi“ kreipėsi skaitytojas Vytautas dėl elektroninės bankininkystės paskyros duomenų atnaujinimo prievolės.
„Esu elektroninės bankininkystės vartotojas. Prisijungiant prie el. bankininkystės, bankas, laikas nuo laiko, reikalauja atnaujinti duomenis, nes kitaip bus užblokuota paskyra. Kažkada neatnaujinus šių duomenų, negalėjau naudotis bankininkyste, kol duomenų neatnaujinau.
Duomenų reikalauja labai asmeniškų. Išsilavinimo, darbovietės, pareigų, pajamų, šeimos sudėties, kur gyvenu, santaupų ir panašių. Ar normalu reikalauti tokių duomenų jei tai visiškai nėra susiję su banko veikla? Ir ar nepažeidžiamas asmens duomenų apsaugos įstatymas, kur tie duomenys nukeliauja ir kas užtikrina jų saugumą?“ – rašė skaitytojas Vytautas.
„Lietuvos banko“ atstovas Giedrius Šniukas teigia, kad bankai siekia įvertinti visas galimas rizikas, o skundų dėl šių veiksmų Lietuvos bankas nėra sulaukęs.
„Prašymas pateikti ar atnaujinti duomenis yra susijęs su reikalavimu finansų įstaigoms (ne tik bankams) tinkamai pažinti savo klientus. Tai neatsiejama kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonė, ji taikoma visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvoje reikalavimas pažinti savo klientą yra įtvirtintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Finansų rinkos dalyviai privalo nustatyti kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybę, gauti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, atlikti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, pastebėti neįprastus pokyčius, tinkamai vertinti rizikas ir pan.
Siekdamos užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, finansų įstaigos privalo nuolat juos peržiūrėti ir atnaujinti.
Informacijos peržiūra ir atnaujinimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, atsižvelgiant į kliento keliamas rizikas ir principinį įstatymo tikslą – užkardyti neteisėtai įgyto turto legalizavimą. Jeigu bankas ar kita finansų įstaiga negauna reikiamos informacijos, jis gali sustabdyti klientui paslaugų teikimą ar iš viso nutraukti bendradarbiavimą.
Tačiau tai kraštutinės priemonės ir šia teise finansinių paslaugų teikėjai neturi piktnaudžiauti – jie turi atsižvelgti į turimą informaciją apie klientą ir poreikį šią informaciją atnaujinti, analizuoti konkretaus kliento keliamas pinigų plovimo rizikas.
Kitaip tariant, bankas ar kita finansų rinkos dalyvis turi rinkti tiek informacijos, kiek būtina užtikrinti, kad ji valdo su konkrečiu klientu galimai siejamą riziką. Konkrečius klausimus, jų kiekį nustato pati finansų įstaiga, kaip tvarkomi asmens duomenys prižiūri Asmens duomenų apsaugos inspekcija.
Lietuvos bankas nėra gavęs skundų dėl to, kad finansų rinkos dalyvis dėl informacijos neatnaujinimo nutrauktų su klientu dalykinius santykius. Vis dėlto, jeigu taip nutiktų, klientas patirtų finansinių nuostolių, jis galėtų kreiptis į Lietuvos banko dėl ginčo nagrinėjimo.
Tiesa, prieš tai jis turėtų kreiptis į banką ar kitą finansų rinkos dalyvį ir pabandyti tiesiogiai išspręsti kilusius klausimus“, – patarė G. Šniukas.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
