Kadangi kontaktinis mokymasis buvo neleidžiamas, mano dukra gaudavo užduotis, kurias turėjo padaryti iki sutartos dienos. Bet toks „mokymasis“ nedavė jokios naudos.
Jokio mokesčio mokėti nereikėjo, bet jokių pamokų irgi nebuvo. Galvojau, gal mokyklai reikia pasiruošti nuotoliniam, pasirūpinti kompiuteriais, paruošti medžiagą ir t. t. Bet jokių nuotolinių pamokų nesulaukėme.
Sausio mėnesį, nesulaukus jokių žinių iš mokyklos, užklausiau kokį ugdymą jie įsivaizduoja ir kada prasidės nuotolinės pamokos.
Gavau atsakymą, kurį cituoju:
„Mokytojai pastebėjo, kad dalis mokinių nenori, kad jų darbai būtų aptarinėjami viešai, jiems tai yra jautru, todėl per tiesioginį prisijungimą to nedarysime, kad nebūtų lyginamasi su mažiau ar daugiau pavykusiais. Kiekvienas palyginimas gali būti tik to paties mokinio vakar ir šiandien. Čia ir vėl priklauso nuo mokinio noro komunikuoti.“
Gerai, o tai kaip aptarimas vykdavo kontaktinėse pamokose prieš „koroną“??? Kiekvieną vesdavosi į atskirą kambarėlį???
Parašiau savo nepritarimą: vaikui labai trūksta bendravimo tarp mokytojo ir bendraklasių. Jokių pamokų nebuvo, tik užduotys ir viskas. Vaikas nori jungtis per „Zoom`ą" ar „Teams`us" ir visi kartu diskutuoti, piešti, dirbti ir bendrauti. Nes užduočių gavimas ir parašymas „puikiai padirbėta“ manęs ir mano dukros netenkina. Kur tobulėjimas?
Gavau atsakymą cituoju: „gražiausi kūriniai gimsta susikaupime, tyloje, vienatvėje, pokalbyje su savimi...“
Rimtai???
Sutinku, kad gražiausi kūriniai gimsta susikaupime, tyloje, vienatvėje, pokalbyje su savimi... BET tik tuomet, kai turime daug patirties kūryboje.
Aš kalbu apie besiskleidžiantį vaiką, kuris geria kiekvieną patirtį, patarimą, pamokymą, kuriam bendravimas yra motyvacija, oro gurkšnis šiame karantininiame laikotarpyje.
Po tokio parašymo pagaliau įvyko PIRMOJI nuotolinė pamoka (kovo 24 d.)!
Šią vienintelę akademinę valandą turime ir iki šiol. VIENINTELĘ per visą savaitę. Kai prieš karantiną jų būdavo 8 akademinės valandos.
Dabar, jau antrą mėnesį, gaunu sąskaitas apmokėjimui už mokyklos paslaugas (suma tokia pati kaip prieš karantiną). Už ką aš moku? Už vieną akademinę valandą per savaitę? Kai prieš karantiną jų buvo 8! Ar atitinkamai neturėtų keistis ir apmokėjimo suma?
Man tikrai negaila mokėti už vaiko išsilavinimą, bet kad nėra už ką mokėti? Nėra jokių pastangų, neieškoma jokių išeičių, negalvojama kitaip. Ką veikė mokytojai visą šį laiką? Kodėl nesistengia sukurti būdų kaip visus suburti kūrybai?
