Skaitytoja V. K. iš Kauno kreipėsi į portalą „Delfi“ norėdama papasakoti apie nemalonumus, kuriuos patyrė bandydama atgauti savo siuntą.

„Rašau pasipiktinusi mūsų šalies „Lietuvos pašto“ skyriaus darbuotojų, kurie mano, kad žmogų galima kvailinti. Gerai, kad mes jaunesni, turim kantrybės, mobiliuosius bei internetą, o pagalvokim apie garbaus amžiaus žmogų, kuris neturi galimybės aiškintis? Istorija tokia. Moteris man išsiuntė siuntą balandžio 6 dieną į Kauną iš Tauragės.
Atsiuntė registruotos siuntospatvirtinimą, kuris yra iš raidelių, skaitmenų ir vėl raidelių. Laukiau savo siuntos laiminga apie savaitę laiko.

Pasigedusi susisiekiau su ja, sakau, dar, brangioji, nieko negavau. Pasitikrinom pagal raideles ir skaičiukus siuntos buvimo vietą, o siunta yra, tik ji, gaila, Jonavos miesto pašte!
Skambinu į nurodytą pašto numerį, pralaukiu 15 min., už kurias skaičiuoja pinigėlius, pagaliau atsiliepia moteris. Prisistatau, paaiškinu situaciją, kad siunta pakliuvo į neteingą miestą, ne tuo adresu. Man atsako, kad turbūt blogai buvo nurodytas adresas ant pakuotės, ir šneka baigta.

Padėjo ragelį ir jokios pagalbos negavau. Antrą kartą skambinu vildamasi, kad atsilieps kitas konsultantas, išmokytas bendrauti su klientais, ir atsakys kažką geresnio. Atsiliepė vėl konsultantė, ramindama mane, kad situaciją supranta ir rytoj siunta pajudės. Kitą dieną vėl skambinu, nes matau, kad niekas nejuda. Vėl niekas 15 min. neatsiliepia, mažas vaikas man ant kelių rėkia... Galiausiai atsiliepia konsultantas ir ramina, kad siunta mane pasieks jau rytoj. Praeina savaitė, siuntos vis dar nėra. Skambinu klausti vėl, man vėl sako, kad blogai užrašytas adresas. Kitą savaitę – vėl skambutis, vėl siunta nejuda... Parašiau skundą, man atrašė, kad siunta greit mane pasieks. Ir vėl nieko. Galiausiai siuntinį iškovojo jį siuntusios moters vyras. Siunta atvyko po 18 dienų laukimo ir nervų gadinimo. Atrodo kaip kova su vėjo malūnais, taip nutinka ne man vienai. Kaip mes galim pasitikėti vieninteliu paštu Lietuvoje, jei vyksta tokie dalykai?“ – klausė V. K.

Kaip įprastai elgiamasi tokioje situacijoje, kai siunta nuvyksta ne ten, kur turėtų? Ar visuomet taip būna tik dėl neaiškiai užrašyto adreso – gal kartais taip gali nutikti ir dėl darbuotojo klaidos?

Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė paaiškino apie skaitytojos nupasakotą situaciją.

„Atsiprašome dėl klientei sukeltų nepatogumų. Į kiekvieną tokią situaciją žiūrime labai atsakingai, stengiamės išsiaiškinti detales ir padėti klientui. Šiuo atveju taip pat reagavome į klientės skambučius ir aiškinomės situaciją. Paaiškėjo, kad klaida įsivėlė dėl adresavimo – sutapo Kaune esančios gatvės ir Jonavos rajone esančio miestelio pavadinimai, klaida įvyko iš mūsų pusės.

Deja, dėl didelių siuntų srautų (vien per pirmus tris šių metų mėnesius išskirstyta daugiau kaip 14 mln. siuntinių ir laiškų), kilusios problemos nepavyko išspręsti taip operatyviai, kaip to norėtųsi – siuntos kelionė iš klaidingo pašto užtruko ilgiau. Dėl to labai atsiprašome“, – sakė atstovė.

Ji taip pat atsakė, ir kaip teisingai reikėtų adresuoti siuntą – nors skaitytojos atveju klaida buvo paties pašto, tačiau dažnai suklysta ir siunčiantysis. Galbūt šia informacija pasinaudoję skaitytojai bus iš savo pusės garantuoti viską padarę tvarkingai.

„Tinkamas adresavimas yra itin svarbus sėkmingai siuntos ar laiško kelionei. Tai, kad net apie 30 proc. siuntų bei laiškų yra gaunami su netinkamai nurodytu adresu, rodo, jog tai iš tiesų aktuali problema. Dažniausios klaidos – nepilnas adresas, gatvių trumpiniai, nenurodomas rajonas (Lietuvoje yra ne vienas kaimelis tokiu pačiu pavadinimu, nenurodžius rajono, neaišku, į kurį kaimelį siunčiama), taip pat pamirštama nurodyti pašto kodą, o būtent jis yra labai svarbus. Tokių adresų įrenginiai negali nuskaityti, todėl siuntos atidedamos ir vėliau išskirstomos rankiniu būdu, siuntos kelionė užtrunka. Žinoma, pasitaiko pavienių klaidų ir iš mūsų pusės. Darome viską, kad jų būtų kuo mažiau“, – teigė U. Bartašiūtė.

Ji nurodė, kad adresuojant laišką ar siuntą svarbu, jog aiškiai būtų nurodyta pilna adresato informacija:

– vardas pavardė. Juos reikėtų nurodyti pilnus, rašyti lotyniškomis raidėmis, jeigu perkama užsienio šalies elektroninėje parduotuvėje, geriau rašyti be lietuviškų raidžių;

– gatvės pavadinimas. Jį reikėtų nurodyti tikslų, be trumpinimų, pavyzdžiui, Antavilių Sodų 3-ioji g. / Loretos Asanavičiūtės g. ir pan.;

– namo ir buto numeris (jei yra). Jeigu adresas turi ir namo, ir buto numerį, juos reikėtų rašyti per brūkšnelį, pavyzdžiui, 6-43;

– pašto kodas. Jį nurodyti labai svarbu, nes būtent jį skenuoja skirstymo įrenginiai. Pašto kodai keičiasi, tad prieš siunčiant verta jį pasitikrinti. Tai padaryti galima Lietuvos pašto puslapyje;

– miestas arba gyvenvietė, šalis. Jei siunčiama ne į savivaldybės centrą, reikėtų patikslinti, kokiame rajone yra gyvenvietė. Pavyzdžiui, Maišiagala, Vilniaus r. Šalies pavadinimą reikėtų nurodyti pilną, ne trumpinį;

– mobilaus telefono numeris. Tai nėra būtina, tačiau rekomenduojama – apie gautą siuntą gavėjas bus informuotas trumpąja žinute.