Valdžiai. Jūs matote žmones, kurie pikti, nepatenkinti apribojimais, kuriems atrodo, jog jie bemaž įkalinti? Matote žmones, kurie ieško sprendimuose logikos. Ir jums tikrai nesivaidena – vaistų nuo haliucinacijų nereikia. Tų žmonių nėra mažai ir net daugėja. Juos galima plūsti, galima keikti, vadinti „covidiotais“ ir visokiais kitais gražiais vardais, pravardėmis, kaip patinka.
Galima organizuoti ar bent neprieštarauti, kad tai darytų artimi valdantiesiems viešųjų ryšių specialistai. Valdžios iškovojimo siekis nesikeičia. Tiesiog demokratijoje ir diktatūros socialinėje utopijoje ribos ir metodai yra skirtingi.
Ar galima leisti sakyti ir net rėkti demokratijoje žmonėms, Covid-19 viruso pandemijos kontekste, kad viruso nėra? Kad tai – tik sezoninis gripas? Paradoksas, bet galima. Dubito ergo cogito, cogito ergo sum („Abejoju – vadinasi, mąstau, mąstau – vadinasi, esu“, – lot., – René Descartes ). Vienareikšmis tikėjimas valdiška informacija, kritinio mąstymo ir abejonių atsisakymas niekada nebuvo proto įrodymais, kad ir kaip tai kam nepatiktų. Patiktų arba būtų pasakyta, kad visiems patinka, diktatūroje, o ne demokratijoje.
Demokratijoje galima net mėginti sakyti, kad beždžionė yra traktorius. Ir tai galima leisti, jei tiki žmogaus protu, jei tiki demokratija kaip reiškiniu bei valdymo forma. Juolab, kad vis tiek sakys ir tai užkardyti yra beviltiški niekai. Nacizmo ir bolševizmo neįsivesime, tad reikia kantrybės. Pirmiausia, reikia suprasti, iš kur tokios nuotaikos išsipaišo. Nesakau, kad pateisintume, sakau – reikia suprasti ištakas ir turėti drąsos kalbėti. Taigi – iš kur ištakos? Tik iš klastingų išorės priešų propagandos? Iš jų taip pat, bet ne tik.
Jos iš pat tos pradžių, imant konkretų atvejį, dar praėjusių metų pavasario vajaus, kai ministrai ir premjerai nuolat viešai eteriuose melavo apie tobulą pasiruošimą pandemijos iššūkiams, visų priemonių pakankamą buvimą. Ir visa tai griuvo. Netikėti valdžios žodžiais imama dažniausiai po to, kai nebetikima darbais ir daug kam labai sunku patikėti vėl.
Dar blogiau tampa, kai vis mažiau tikėti žodžiais verčia nuolat įkyriai kartojami tie patys žodžiai, frazės ir šūkiai. Mūsų aukštosiose mokyklose, spėju, kad daugmaž visuose fakultetuose, yra dėstoma logika. Logika. Kaip atskiras mokslas, kaip gyvenime reikalingas instrumentas. Niekas kol kas nepasiūlė šios praktikos eliminuoti.
O štai buvęs sveikatos ministras, palaikomas buvusio premjero, juk viešai pasiūlė neieškoti logikos valdžios sprendimuose, o tiesiog juos vykdyti. Kur dar ko neieškoti? Galiojimo laike ant pieno ir mėsos pakuočių? Kelio ženkluose ar atvejuose, jei kas nors sukeis šviesoforų signalus? Tada nereikėjo ieškoti logikos ir finansinėse aferose – nuo auksinių tualetų iki kitados vienam „strateginiam investuotojui“ parduotų trijų cukraus fabrikų už 1 100 dolerių? „Lietuviško traktoriaus“ kūryboje ir kitose milijonų „pokštuose“?
Deja, ieškosime. Visai nepriklausomai nuo to, kas valdžioje. Štai ir šiandien paieškau. Taip 2021 metų sausio 28 dieną, apie 12.00 atrodo požeminės perėjos laiptai sostinės Gerosios Vilties žiede. Ten jų visas komplektas – visos atrodo ir „perlipamos“ vienodai. Pakilusi šiais laiptai moteriškė patvirtino – pavojinga.
Nors dar nesijaučiu paliegėliu, bet kartą jau apėjau kelis šimtus metrus standartine antžemine perėja. Buvo kažkiek geriau.
Kažkada šiaip vienas labai įdomus ir gerbiamas ekspertas, liberaliai žaliasis aiškino, kad šiukšlių neišvežimas iki didžiulių krūvų aplink konteinerius, reiškia pilietiškumo – rūšiavimo – skatinimą. Girdi siurbiantys milžiniškus pinigus komunalininkai tiesiog taip žmonėse žadina pilietines dvasias.
Dabar išeitų taip, kad tie patys komunalininkai ne tik skatina pilietiškai karantinuotis namuose, bet ir netgi prisideda prie verslo plėtros bei ekonominio klestėjimo. Tikrai tikrai jokio (tikrai?) merkantilinio intereso. Pilietiškumas pagal apibrėžimą? Net ašarą išspaustų, jei patikėčiau.
Juk galima išvartyti taip: lindėk būdoj, nes karantinas ir tau nereikės laiptų ir dar aš taip skatinu verslą internetu. Prekybą alpinizmo priemonėmis. Šiandien ties ta perėja priėmiau iššūkį ir šįkart išsiverčiau be jų. Ką nuskriaudžiau? Karantiną, skurstančius pilietiškus komunalininkus ar alpinizmo priemonių prekeivius? Ar tiesiog valdiškus demagogus? Negalėsiu užmigti, kol neišsiaiškinsiu. Juk ir moteriškė, kurios logikos neieškojimo kompanija, galėjo nudardėti.
Nebent uždrauskite logiką ir kaip mokslą, ir kaip aukštųjų mokyklų discipliną, ir kaip reiškinį. Uždrauskite dar ir šachmatus. Kas bebūtų valdžioje – žmogaus, net jei jis balsavo ne už tave, protas pagarbos yra vertas. Su tuo susitaikius, bus lengviau įkalbėti ir karantinui, ir vakcinavimui.
Rinkimuose juk irgi visos partijos turi savo rinkėją, o mušasi tikrovėje tik dėl neapsisprendusiųjų. Taip ir su vakcinavimu. Jokie plūdimai ir grasinimai neįkalbės būtent abejojančiųjų dalies. Na nebent labai mažai. Idėjinių „antivakserių“ juk neperkalbėsi net elektriniu šoku. Logika gali padėti labiau. Logika ir kantrybė, kurią viena kitą keičiančios valdžios yra kažkur pametusios. Vakcinos atvykimas ir karantinas – kaip tie nevalyti požeminių perėjų laiptai. Kaip nors praeisime. Ne dėka valdžios, o gal labiau jos nepaisant.
