Dar 1991 m. sausio 12 d. Seimo rūmų prieigos buvo užtvertos autobusais ir sunkvežimiais, o 13 d. rytą gynėjai pradėjo statyti barikadas. Pastatas buvo apjuostas statybinės armatūros tinklu, tarsi grotomis. Gynybiniai įtvirtinimai vis plėtėsi.

Iš pradžių prieiga į Nepriklausomybės aikštę iš Gedimino prospekto buvo užtverta traktoriais, sunkvežimiu ir barikada iš statybinių medžiagų (gelžbetoninių sijų, armatūros tinklo, lentų). Vėliau traktorius pašalino ir sudėliojo rimtą prieštankinę barikadą-sieną iš gelžbetonio blokų.

Dvi barikados buvo Gynėjų gatvėje: viena prie Lietuvos nacionalinės bibliotekos, kita, iš gelžbetonio blokų, prie Aukščiausiojo Teismo pastato. Dar viena barikada buvo tarp Nacionalinės bibliotekos ir fontano.

Seimo rūmų šiaurinėje pusėje, kaip pastato priedanga, buvo surikiuota eilė autobusų ir eilė traktorių. Vėliau tuos autobusus ir traktorius pašalino ir ten įrengė rimtesnius gynybinius įtvirtinimus: iškasė platų ir gilų prieštankinį griovį, tarpe tarp griovio pabaigos ir Neries sukrovė gelžbetonines sijas, visur pristatė prieštankinių „ežių“. Toliau nuo rūmų, prie pat Geležinio Vilko gatvės, iš grunto suformavo prieštankinį pylimą, o likusius tarpus iki pat Geležinio Vilko tilto užblokavo sunkvežimiais ir traktoriais.

Vakarinėje Seimo rūmų pusėje, ant Neries kranto, buvo suguldyta visa eilė gelžbetoninių vamzdžių. Žvėryno tiltas buvo užbarikaduotas gelžbetoninėmis sijomis ir mediniais skydais.

A.Goštauto gatvėje, po Liubarto tiltu, iš pradžių buvo pristatyta traktorių, užtveriančių pravažiavimą. Vėliau traktorius pašalino ir po tiltu privežė grunto. A.Goštauto gatvę dar blokavo traktoriais, gelžbetoninėmis sijomis ir dideliais akmenimis.

Pats Seimo pastatas buvo apstatytas gelžbetonio plokštėmis ir blokais, apjuostas armatūros grotomis, priraizgyta spygliuotų vielų. Ant armatūros smaigalių žmonės suvėrė karinius bilietus, sovietinius pasus, prie „gėdos stulpo“ prikalė sovietinius apdovanojimus: karinius ženklelius ir medalius.

Į Nepriklausomybės aikštę buvo privežta malkinės medienos, kūrenami laužai, gynėjai dieną naktį budėjo ir šildėsi. Lauko virtuvėse buvo galima gauti atsigerti ar užkąsti.

Gynybiniai įtvirtinimai vis keitėsi: tobulėjo, plėtėsi, sudėtingėjo. Skirtingomis dienomis (13-20 d.) fotografavau barikadas, įtvirtinimus, taip pat ir žmones. Gal kai kurie žmonės mano nuotraukose suras save prieš 30 metų.