Kalbu apie nepilnamečio vaiko pavardės keitimą nesusituokus. Kūdikiui gimus, mama turi visą teisę nuspręsti, suteikti vaikui tėvo pavardę ar ne. Bet kai sutikimas yra duotas, pavardės keitimo atgal į mamos pavardę teisė yra visiškai prarandama. Kodėl?

Kodėl neatsižvelgiama į gyvenimiškas situacijas? Kai tėvai yra nesusituokę? Jei tėvai nesusituokę arba negyvena kartu ir vaikas lieka gyventi su mama... Tada tik mama, tik moteris turėtų spręsti, ar vaikas gali turėti biologinio tėvo pavardę. O ne vyras ir ne valstybė!

Kai vaikas sulaukia 10-12 metų, jis pats galėtų nuspręsti, ar nori nešioti pavardę žmogaus, kuris jo neaugino ir nesuteikė nieko nei moraliai, nei materialiai. Žmogaus, kuris išvis nebuvo savo vaiko gyvenimo kelyje.

Yra vyrų, kurie vaikų neaugina. Būna su kitom moterim, geria ir/ar vartoja narkotikus. Kai mamos, moterys 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę būna su mažais kūdikiais, su jų abiejų vaikais. Ir vis tiek moterys neturi teisės pakeisti vaiko pavardės į savąją?

Kodėl aš, būdama vaiko mama, 100 proc. jį išlaikanti ir viena jį auginanti dar turiu prašyti sutikimo? Nes valstybė taip nusprendė?

Tikiuosi, kad atkreipsite dėmesį į mano laišką. Biologinis tėvas nėra vaiko tėvas. Tėvo vardą žmogus turi užsitarnauti. Kitaip jis tiesiog svetimas. Situacijų juk būna įvairių... Jaunos moterys sutinka duoti vyro pavardę kūdikiui, o paskui viskas keičiasi. Mano atveju, aš 11 metų siejau savo gyvenimą su tuo žmogumi. Ir niekada negalėjau pagalvoti, kad atsidursiu tokioje situacijoje. Bet tai – gyvenimiška, todėl ir įstatymai turėtų būti žmogiški.

***

Teisingumo ministerija informavo portalo „Delfi“ skaitytojus apie pavardės keitimo tvarką.

„Pagal LR Civilinį kodeksą (3.156 straipsnis) tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems tėvams, nesusituokusiems tėvams, teismui santuoką nutraukus, pripažinus negaliojančia, tėvams gyvenant skyrium bei nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų.

Taip pat numatyta, jog tėvai savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo tarpusavio sutarimu ir bendrai atsako už netinkamą savo pareigų vykdymą. Tais atvejais, kai tėvai nesutaria dėl savo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo – ginčus sprendžia teismas. Teismas gali nuspręsti ir jūsų minimu atveju – ar vaikui gali būti suteikta nauja pavardė be vieno iš tėvų pritarimo.

Kadangi asmeninės ir turtinės tėvų teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu gali būti sustabdomos tik apribojus tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), vaiko motina galėtų priimti su vaiku susijusius sprendimus (taip pat ir vaiko pavardės pakeitimą) vienašališkai, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu tėvo valdžia būtų apribota.

Šis Civilinio kodekso reglamentavimas atitinka ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (18 str.) nuostatas, numatančias bendrą ir vienodą abiejų tėvų atsakomybės už vaiką principą“, – rašoma Teisingumo ministerijos komentare.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (121)