Situacija buvo tokia. Su vaikais lankėmės Antakalnio poliklinikoje. Atlikę visas procedūras dar turėjome apsilankyti registratūroje. Belaukiant pastebėjau prie vietos, kur poliklinikoje matuojama temperatūra, besiblaškantį ir lyg norintį praeitį vyrą. Mačiau, kad jis buvo sugražintas atgal prie temperatūros matavimo įrenginio, tuomet praleistas ir nukreiptas prie įrenginio, kuriame reikia pasiimti talonėlį.

Vyriškis išsispausdino talonėlį ir atsistojo arčiau registratūros langelių laukti savo eilės. Po kelių akimirkų pasigirdo moters šauksmas: „Žiūrėkit, žiūrėkit, šis vyriškis tuojau nukris, jis kraujuoja!“

Su ta moterimi pasodinome vyriškį ant suolelio. Pastebėjau, kad vis smarkiau kraujuoja jo ranka, kuri buvo perpjauta per kelis pirštus. Trauma tikrai buvo rimta. Kaip supratau, vyras tiesiog buvo šoko būsenoje, nes beveik nieko nekalbėjo, tik žiūrėjo į vieną tašką.

Tuomet pribėgau prie vieno registratūros langelio ir pasakiau, kad reikalinga skubi pagalba. Po mano žodžių taip ir nesupratau, ar registratorė suprato, nes susidarė įspūdis, kad ji neskuba kažko imtis. Pribėgau prie kito langelio – ten kažkokio skubesnio veiksmo, taip pat nesimatė. Sugrįžau prie langelio, į kurį jau anksčiau kreipiausi pagalbos.

Man buvo pasakyta: skambiname į kabinetą, ieškome gydytojo. Vyras sėdėjo toliau ir dar labiau kraujavo. Tik po kurio laiko priėjo, kaip suprantu, registratūros darbuotoja ir padavė vyrui popierinio rankšluosčio (gydymo įstaigoje tai daugiausia, ką galėjo pasiūlyti?). Pasakė „palaikykit“, neapžiūrėjo traumos, paklausė, pas kokį gydytoją vyras priskirtas ir nuėjo.

Vyras visas išbalęs sėdėjo toliau ir laukė, ranka stipriai kraujavo. Registratūroje buvo pritaškyta kraujo. Akivaizdžiai matėsi, kad žmogui darosi silpna. Tik po kurio laiko priėjo ta pati darbuotoja ir nusivedė jį į liftą (ne vežimėliu nusivežė).

Situacija pribloškė. Žmogui, kuriam akivaizdžiai matėsi, kad reikalinga skubi medicininė pagalba, buvo parodyta, kad temperatūros matavimas ir laukimas prie registratūros langelio yra svarbesnė procedūra nei skubios pagalbos suteikimas. Tai kur besulaukti pagalbos, jei kreipiesi būtent į tokią įstaigą ir šnipštas? Ar neturėtų būti įstaigoje tokio budinčio specialisto, kuris nedelsiant padėtų ir nereikėtu jo ieškoti per kelis kabinetus?

Nors, kitą vertus, situacija pažįstama. Kai pati kreipiausi į šią gydymo įstaigą, norėdama sulaukti skubios pagalbos dėl springstančio savo vaiko, irgi buvo per ilgai užtrukta ir nerado, kas padėtų. Gerai, kad pati susivokiau bėgti į vaikų ligoninę ir vaikas buvo išgelbėtas. Net bijau pagalvoti, kas būtų, jei reiktų pagalbos dėl širdies smūgio... Juk kitokių ligų ir bėdų šiom dienom nėra.

***

Minėtosios sostinės poliklinikos atstovės Rūtos Vanagienės teigimu, viską mačiusi mama pateikė kiek kitaip, nei buvo iš tikrųjų.

„Situacija įstaigai yra žinoma. Pirmiausia, įeinant į polikliniką pacientas, kaip ir visi besilankantys įstaigoje, buvo paprašytas pasimatuoti temperatūrą, o vėliau prisėdo laukti, kol bus aptarnautas registratūroje.

Tuo metu registratūroje dirbančios koordinatorės pamatė, jog žmogus kraujuoja, todėl nedelsiant priėjo prie jo, pasirūpino priemonėmis stabdyti kraujavimą ir skubiai ieškojo specializuotos pagalbos, t. y. gydytojo, kuris galėtų pacientą priimti. Sutarus su specialistu, darbuotojos palydėjo jį į gydytojo kabinetą“, – sakė atstovė.

Apgailestaujame, kad šalia esančiai pacientei ši situacija pasirodė nepriimtina.