Kelias savaites trukęs gyvenimas ministerijoje, taikūs protestai, nuversta ministrė ir racionalių bei pagrįstų sprendimų paieškos. Rodos, susitarimai pasiekti, didžioji dauguma pajuto pokyčius, o pedagogo profesijos prestižas pakilo vienu nedideliu laipteliu. Kova laimėta.

Birželio mėnesio pradžioje būsimuosius jaunus mokytojus pasiekė džiugi žinia – Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui skirti 300 eurų stipendijas visiems, kurie nuo 2020 metų rudens pradės savo profesinį kelią pedagogikos studijose. Pelė niekada nežiūrės į spąstus, jeigu juose nebus sūrio.

Ministro teigimu, šiomis stipendijomis siekiama skatinti gabius ir motyvuotus jaunuolius rinktis pedagogo profesiją. Ir štai, Lietuvos jaunimas bunda! Beveik du tūkstančiai jaunų žmonių šiemet išdrįso savo gyvenimą paskirti mokyklai bei ugdymui. 2020 metai pilni staigmenų, netikėtumų, todėl norėtųsi tikėti, jog toks pedagoginių studijų prestižo šuolis tikrai nėra susijęs su numatyta stipendija, žinant tai, kad praeitais metais stojančiųjų buvo vos penki šimtai.

Esame Vilniaus universiteto studentai, šalia savo pagrindinių studijų studijuojantys gretutinėse pedagogikos studijose. Pedagoginių studijų kelią pradėjome eiti praeitais metais, kai apie stipendijas dar niekas garsiai nekalbėjo.

Į mūsų kursą susirinko daugiau nei 30 motyvuotų studentų, kurie, nepaisant žymiai didesnio studijų krūvio, yra pasirengę ateityje dirbti mokykloje. Stipendijų klausimas mums labai artimas, apie jas daug kalbėta, tačiau atsakymai visuomet vienodi – gretutinės studijos jums nesuteikia ypatingo statuso, dėl kurio reikėtų jus motyvuoti stipendijomis. Tam nėra lėšų.

Arba – reikėjo rinktis profesines pedagogikos studijas, kuriose vienus metus studijuoja tie, kurie jau turi aukštojo išsilavinimo diplomą. Būtent šiems studentams yra mokama stipendija, nors jie, dažniausiai, jau dirba mokyklose arba kažkur kitur ir turi pastovias pajamas.

Sužinojus apie Vyriausybės sprendimą skatinti studijuojančius 300 eurų stipendijomis, suskubome ieškoti informacijos, kas yra žadama mums, nes būtent šis sprendimas liečia absoliučiai visus, kurių studijų kryptis susijusi su pedagogikos mokslais.

Tačiau teko skaudžiai nusivilti – gimėte metais per anksti, įstojote taip pat metais per anksti, todėl, deja, jums stipendijos nepriklauso, ačiū, kad įstojote – jus turi motyvuoti studijos, profesijos prestižas, o ne skiriama stipendija. Ja džiaugsis tik jaunesni kolegos studentai.

Pakalbėkime apie tai, ką reiškia studijuoti gretutinėse pedagogikos studijose. Pirmiausia, nuolat kyla įvairiausių sunkumų, pradedant nuo didesnio krūvio, baigiant tvarkaraščių suderinamumu.

Gretutinės studijos reikalauja daug darbo ir pastangų, tokį studijų modelį, mūsų manymu, pasirenka tie, kurie tikrai yra motyvuoti bei tvirtai apsisprendę dirbti mokykloje. Pasklidusi žinia, jog šiemet ypatingai išaugo pedagoginių studijų populiarumas, manome, yra ne kas kita, o tik didelės stipendijos vaikymasis.

Didelė ir vis neišsprendžiama problema yra tvarkaraščių suderinamumas su pagrindinių studijų dalykais, o prie viso to prisideda ir studentų asmeninio darbo tvarkaraščiai. Tokia stipendija iš tikrųjų leistų žymiai daugiau laiko skirti studijoms, o ne galvojimui kaip išgyventi, stengiantis aprėpti pagrindines, gretutines studijas ir kartu darbą.

Taigi, toks Vyriausybės sprendimas yra labai nesąžiningas jau studijuojančių studentų atžvilgiu, kadangi vieni yra apdovanoti ir bus taip skatinami, o mes turėsime pasitenkinti tuo, ką turime dabar.

Gali būti, kad daugeliui toks pinigų vaikymasis gali pasirodyti mažų mažiausiai keistas. Tačiau kuo mes esame prastesni už streikuojančius pedagogus, gydytojus ir kitų profesijų atstovus, kurie taip pat reikalauja normalių darbo sąlygų ir adekvataus atsilyginimo už jį?

Mes esame studentai, kurių krūvis toks pats sunkus, o kelias – vienas ir tas pats. Tačiau visiškai skirtingo lygio paskatinimas, kuris vienus motyvuoja, o kitus – demotyvuoja. Inicijuojant tokius sprendimus, mūsų valdžios atstovams derėtų nepamiršti, kad net ir studentų tarpe turi būti užtikrintos lygios galimybės, sąžiningumas, o ne neigiamo santykio kurstymas.

Šioje situacijoje mes, būsimieji mokytojai, nesuprantame, kas esame – klounai ar išminčiai. Tačiau viena yra labai aišku – šioje didelėje cirko arenoje, kurią vadiname švietimo sistema, visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus.