Nes yra ir kombinatorikos, ir tikimybių, ir diferencialinio skaičiavimo pradmenų, mokiniui suteikiamų per 12-tos baigiamosios klasės metus. Mano kartai diferencialinį-integralinį skaičiavimą rimčiau teko krimsti pirmuose aukštosios mokyklos kursuose, kaip ir tikimybių teoriją su teoremomis per penkis puslapius.
Savo esme šis egzaminas beveik nesiskiria nuo stojamojo į aukštąją prieš pusę šimtmečio – tai matematinių galvosūkių įveikimo distancija, o ne matematinio išprusimo įvertinimas. Žinoma, man labai smagu, kad stiprus, vienas geriausių Lietuvos jaunų šaškininkų, gabus tetos anūkas, kuriam per vieną valandą Šv. Kalėdų metu išdėsčiau išvestinių ir integralų skaičiavimo sąryšių grožį, surinko lygiai 100 balų, tačiau man labai gaila tų tūkstančių abiturientų ir jų tėvelių bei mokytojų, kurie patyrė neabejotiną moralinę traumą, o gal ir fizinį smūgį su pakilusiais kraujospūdžiais, galvos skausmais ir kitais neišvengiamais negalavimais, pradedant nuotaikos subjaurojimu. Suprantama, kad sunerimo bei nusiminė ir tauta.
Tai kame gi reikalas ir šaknys, jei pakišamas egzamine ir I-II matematikos kurso uždavinys?
9 uždavinys
Sudėtinės funkcijos išvestinė
f(x) = e laipsnyje (x kvadratu) išvestinė?
Ogi, tame, kad nesusimąstyta – kas gi yra matematinis išprusimas ir raštingumas bei matematikos gražumas!!!
Jei mokinys moka apskaičiuoti apskritimo ilgį, skritulio, trapecijos (stačiakampio ir trikampių suma) plotą, rutulio, stačiakampio gretasienio ar erdvinės trapecijos tūrį, kad ir su skaičiuokle, gali nubraižyti elementarios sinusoidės ir sinusoidės su tam tikru dažniu, faze ar aukščiu bei aukštumu grafiką, apskaičiuoti skaičių eilutės vidurkį, jos išsibarstymo dydį bei nubrėžti pasiskirstymo histogramą, moka skaičiuoti procentus bei atlikti keletą manipuliacijų su logaritmais-rodikliais bei išspręsti kvadratinę lygtį ar dviejų tiesinių lygčių su dviem nežinomaisiais sistemą, ir dar gali savais žodžiais apibūdinti funkcijos išvestinę bei abiejų rūšių integralus, tai jis neabejotinai matematiškai raštingas ir išprusęs 6 ar 7 balams iš 10.
Neabejoju, kad tiek įstengtų išlaikyti bent 80 proc. Iš tų nuskriaustųjų – „neišlaikiusiųjų“ šiemet ir anksčiau matematinių galvosūkių su galvosopiais bei visomis kitomis neigiamomis pasekmėmis ir traumomis bei neapykanta matematikai, mokytojams ir valstybei, kuri jį itin žemai kotiravo, nors jis ar ji bei jų artimieji visiškai to nenusipelnę. Taigi, tebūnie pirmoji egzamino dalis iš matematikos fundamento – esminių sąvokų ir pagrindo įsisavinimą atspindinčių uždavinių, antroji dalis – uždaviniai prisidurti dar du balus prie 7, užsidirbamų iš pirmosios dalies, o trečioji – uždaviniai link šimtuko.
Viskas labai paprasta – matematikos egzaminas susideda iš matematinio raštingumo, kurio daugeliui gyvenime bus per akis, arba tiek, kiek reikia, bei galimybės save patikrinti stipresnio loginio mąstymo bei įgudimo, įdirbio ir išradingumo reikalaujančioje sferoje, kuri tereikš tikimą inžineriniam-moksliniam darbui ateityje.
Dabar gi egzaminų vajuje tebegyvuoja sovietinis mentalumas ir tvarka, kur viršūnė ir atskaitos taškas – matematikos profesorius ir akademikas iš SSRS MA bei į juos pretenduojantis olimpiadininkas-šimtukininkas, o visi kiti prieš juos ir EGZAMINĄ turintys drebėti mirtingieji.
Todėl ir egzaminas, neturintis savo koncepcijos, pirmiausia, matematinio raštingumo pasitikrinimo ir galimybės pademonstruoti loginį mąstymą, tebėra saujelės matematikų profesionalų stagnacijos ir negebėjimo suvokti, kad ne visi potencialiai yra tokie patys kaip jie, dėl įvairiausių gyvenimo aplinkybių, nelaisvėje. Ne kiekvienas ėjo į matematinius gebėjimus per susikaupimo išsiugdymą prie šaškių ar šachmatų lentos ar užsispyrimą spręsti visus uždavinius iš eilės, kaip dariau aš pats.
Taigi, laikas baigti šią nesąmonę bei totalų nepilnaverčių kartų Lietuvoje gaminimą, tačiau tam reikia mokytojų, mokinių bei jų tėvų protesto prieš susireikšminusių – pasikėlusių „kankintojų“ saujelę, primetančių netikusį egzaminų turinį, kuris neleidžia nustatyti, kiek mokinys yra matematiškai išprusęs, tačiau išryškina saujelę tų, kurie yra ir išprusę, ir turi nemenkų loginio mąstymo galių bei ateityje pajėgūs patekti į „matematinis drakonas mirė – tegyvuoja jį pakeisiantis drakonas“ gretas. Laikas sustoti ir susivokti – kur mus veda ir kodėl bei ar reikia kaip avims ten eiti?
