O tos magijos kaltininkai išnyko tarsi už dūmų užsklandos. Tokia magija vyko ir su kitomis finansinėmis institucijomis. Ta tema norėjau papasakoti savo 13 eurų istorija, kuri savaime būtų labai nereikšminga, jei nebūtų tos didesnės „fokus pokus“ magijos dalis.
Mano tikslas yra atkreipti dėmesį į neteisybę, į kurią mano supratimu papuolė daugelis žmonių. Tik todėl, kad sumos nedidelės, nekilo kokių didesnių pasipiktinimų. Kam norisi gaišti savo laiką kovojant dėl kelių eurų su banku. Nors keli eurai vienam žmogui, bet daug eurų vienam bankui, kuriuos jis gauna neteikdamas jokių paslaugų.
Taigi, pati istorija yra tokia. Viename banke turėjau sąskaitą ir kortelę, bet jais nesinaudojau gan ilgą laiką. Banko internetiniame portale visą tą laiką balansas buvo nulis. Bet atėjęs uždaryti sąskaitos sužinojau apie savo 13 eurų įsiskolinimą, kurį turėjau padengti, norėdamas uždaryti sąskaitas.
Taigi, fokus pokus ir mano nulis pavirto į minus 13 eurų. Man paaiškino, kad jis atsirado todėl, kad man toliau skaičiavo abonentinį mokestį už banko krepšelį. Vat visa ir istorija.
Gal tik norėčiau pridėti, kad bankas, per tą laiką skaičiuodamas įsiskolinimą, nebuvo niekaip manęs informavęs apie tai. Internetinėje bankininkystėje sąskaitos balanse buvo pateikiamas nulis, kokių nors pranešimų ar banko tinklapyje, ar el. paštu, ar telefonu negavau.
Bet tuo pačiu laikotarpiu gavau pasiūlymų dėl kitų šio banko paslaugų įsigijimo. Paklausus banko vadybininkės, kodėl nebuvau informuotas apie man kaupiamą skolą, man atsakė – bankas neturi tam techninių galimybių.
Žinoma labai nustebau, kad mūsų bankai yra tokie nepajėgūs pateikti vieną skaičiuką ar atsiųsti kažkokį pranešimą, kai tai sugeba padaryti visų kitų paslaugų tiekėjai. Bent jau kol kas neteko susidurti su situacija, kad kažkokių paslaugų tiekėjai skaičiuotų man įsiskolinimą ir nepateiktų informacijos.
Supratau, kad šis įvykis nėra kažkokia klaida ar tik man įvykęs dalykas. Tai nusprendžiau kreiptis į atitinkamas institucijas, kad sustabdytų, mano supratimu, banko triukų praktiką. Kreipiausi į Lietuvos banką, kuris prižiūri mūsų finansines institucijas. Šis man patarė kreiptis su skundu pirmiausią į banką, o tik gavus atsakymą – į juos.
Iš banko, žinoma, gavau didelį raštą su neigiamu atsakymu, kad 13 eurų man negrąžins ir savo praktikos neinformuoti apie kaupiamus įsiskolinimus jis nenutrauks. Bankas rašė: „Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog bankas neinformavo apie besikaupiantį įsiskolinimą, bankas nurodė neturintis techninės galimybės interneto banke rodyti kliento turimų įsiskolinimų už mokėjimo paslaugų planus, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas nežinojo turintis mokėti komisinį atlyginimą už banko sąskaitos tvarkymą.“
Tada jau kreipiausi į Lietuvos banką, iš kurio po ilgo laiko gavau pusės romano ilgio atsakymą, kurio esmė gali būti pateikta šiuose jų rašto sakiniuose: „Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja informacijos vartotojui apie komisinio atlyginimo įsiskolinimą pateikimo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju vertintinos tarp pareiškėjo ir banko sudarytų susitarimų sąlygos…
...nei Sąskaitos sutartyje, nei Mokėjimo paslaugų taisyklių ir Naudojimosi paslaugų planais sąlygose nėra įtvirtintos banko pareigos atskirai informuoti pareiškėją apie komisinį atlyginimą ar rodyti tokį įsiskolinimą interneto banke.“
Taigi, mano reikalavimai atmesti ir čiau mano 13 eurų, bet istorijos moralas yra toks. Ši praktika toliau tęsis ir bankai, toliau naudodamiesi savo didžiule pinigų galia, kiekvieną diena kurs tuos fokusus.
***
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Lina Chlebauskaitė teigė, kad tokių skundų Lietuvos bankas gauna gana retai. Panašūs į laiške minimus banko mokesčius įvesti visuose bankuose ir žmonės buvo apie tai informuoti.
„Tokio pobūdžio vartotojų nusiskundimų Lietuvos bankas šiuo metu gauna pakankamai retai. Jų skaičius gerokai sumažėjo nuo 2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos banko pozicijos paskelbimo apie tai, kad kredito įstaigos turėtų aktyviai įgyvendinti joms teisės aktais suteiktą teisę uždaryti nenaudojamas banko sąskaitas, neaktyvių banko sąskaitų šalyje.
Banko sąskaitos neaktyvumas yra sietinas su operacijų nebuvimu toje banko sąskaitoje, t. y. banko sąskaita laikoma neaktyvia, jeigu joje nevyksta lėšų išmokėjimas, pervedimas ar įmokėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą bankai turi teisę uždaryti kliento nebenaudojamą banko sąskaitą, kai kliento sąskaitoje daugiau kaip metus nėra lėšų ir kliento sąskaitoje nebuvo atliekamos jokios operacijos. Jeigu klientui atidaroma pagrindinė banko sąskaita, bet klientas ja nesinaudoja, tokią banko sąskaitą bankai gali uždaryti, tik tada, kai joje ilgiau kaip 24 mėnesius iš eilės nėra vykdoma jokių mokėjimo operacijų.
Kasmėnesinį banko sąskaitos tvarkymo mokestį taiko dauguma šalies bankų. Banko sąskaitos tvarkymas apima su banko sąskaitos administravimu susijusius veiksmus, kurie yra būtini, siekiant užtikrinti klientams galimybę bet kada naudotis banko sąskaita ir su ja susijusiomis paslaugomis (pvz., kliento ir jo sąskaitos duomenų administravimas, saugojimas, informacijos apie kliento sąskaitoje atliekamas operacijas apdorojimas, paruošimas ir pateikimas, atitinkamas vidaus sistemų parengimas, banko sąskaitos pasiekiamumo internetu užtikrinimas ir pan.).
Nepriklausomai nuo to, ar ir kiek aktyviai klientas naudojasi banko sąskaita, bankas nuolat atlieka prieš tai paminėtus banko sąskaitos tvarkymo veiksmus, todėl turi teisę klientų atžvilgiu taikyti iš anksto sutarto dydžio banko sąskaitos tvarkymo mokestį net ir tuo atveju, jeigu kliento banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra ir (arba) jeigu klientas kurį laiką tokia banko sąskaita dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių nesinaudoja.
Teisės aktai nedraudžia bankams taikyti komisinių mokesčių už teikiamas paslaugas, kai kliento banko sąskaitoje nėra lėšų, ir leidžia bankams, kaip ir bet kuriems kitiems kreditoriams, reikalauti klientų padengti susikaupusius įsiskolinimus už suteiktas paslaugas. Lietuvos bankas, siekdamas formuoti gerąją praktiką, rekomenduoja bankams nekaupti skolų klientams, kurių banko sąskaitos yra neaktyvios, tačiau, kaip ir minėta prieš tai, tokie bankų veiksmai yra teisėti.
Todėl siūlytina ir paties paslaugų vartotojams būtų aktyvesniems ir tais atvejais, kai banko sąskaitos jiems tampa nebereikalingos ir jie jų neketina naudoti ateityje, kreiptis į bankus dėl jų uždarymo“, – rekomendavo Lina Chlebauskaitė.