„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė atsakė į rūpimus tėvams klausimus apie finansus. Ekspertė papasakojo ir apie ketvirtadienį pasirodžiusius penkiolikmečių finansinio raštingumo rezultatus.
„Reikia nepamiršti, kad rezultatai – už 2018 metus, šiandien situacija gali būti geresnė. Didžiausią proveržį rezultatuose parodė būtent Lietuva! Penkiolikmečių žinių suma, skaičiuojama balais, įvertinus įvairius testus ir uždavinius, paaugo net 50 punktų. Tai – išties didelis pasiekimas.
Liūdnesnė žinia ta, kad kaip ir 2015-aisiais, kuomet paskutinį kartą buvo tiriamas paauglių raštingumas, taip ir šiais metais, lietuviai yra maždaug ties viduriu. Šiais metais tyrime dalyvavo 20 šalių. Laukia dar ilgas kelias ir kasdienis darbas.
Visi žinome, kad didesnio finansinio raštingumo Lietuvoje norėtume ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų“, – neslėpė J. Cvilikienė.
Štai, kaip mokyti vaikus
Būtent suaugusieji stengiasi tinkamai ugdyti savo vaikus, todėl nemažai klausimų ekspertams uždavė skaitytojai. Vienas jų: „Kaip pamokyti būsimą studentą, pirmakursį, kad tėvų duodamų pinigų neišleistų iškart ir sugebėtų planuoti išlaidas išsikraustęs iš namų?“
Pasak specialistės, ir ekonomistai, ir elgesio psichologai, kurie gilinasi į finansinio raštingumo temas, žino, kad finansinis elgesys susijęs ne tik su turimomis žiniomis.
„Elgesyje su finansais yra ir daug psichologinių niuansų, nuostatų, mitų. Daugiausia žinių vaikai ir paaugliai išsineša iš namų. Tyrimo rezultatai dar kartą tą patvirtino. Patys penkiolikmečiai sakė, kad daugiausia pasitiki žiniomis iš tėvų, o antroje vietoje yra internetas.
Tad kaip išmokyti beveik suaugusį žmogų ar studentą gyventi teisingai? Atsakymas akivaizdus: mokyti nereikia, reikia rodyti pavyzdžiu. Jį reikia kuo anksčiau įtraukti į šeimos gyvenimą, kartu su juo aptarti įvairius kasdienius dalykus ir kartu diskutuoti, atsakyti į jo klausimus.
O tėvams, nežinantiems atsakymo, drąsiai jo ieškoti. Nes pirmais metais į kitą miestą gyventi išvykę studentai labiausiai nustemba pamatę, kiek kainuoja maistas. Paprastai jiems atrodo, kad maistas tėvų namuose yra kaip ir nemokamas.
Pavyzdys, kalbėjimas ir įtraukimas, planuojant net pačius mažiausius pinigus, parodymas, kad tėvai irgi negali turėti visko, ko nori, kad privalu planuotis, spręsti ir gerai pasverti visus finansinius įsipareigojimus“, – patarė finansų ekspertė.
Leiskite patiems klysti
Kalbant apie jaunesnius, mokyklinio amžiaus vaikus, paprastai jie tikrai laukia savo gimtadienių, kadangi seneliai ir tėvai vietoje žaislo dažnai dovanoja pinigus. Vienas iš tėvų feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ klausė, ar reikia tuos pinigus, kuriuos vaikai taupo, kažkaip kontroliuoti? Instituto vadovė atsakė, kad vaikams svarbu mokytis iš savų klaidų.
„Pinigai, kuriuos duodame vaikams yra skirtingų tipų. Vieni turi labai aiškų apibrėžimą – tai gali būti pinigai, skirti maistui mokykloje. Galbūt kiti duoda vadinamuosius dienpinigius ar kišenpinigius, kurie turėtų būti išleisti transporto bilietui, papildomai arbatai mokykloje nusipirkti ar panašiai. Šių pinigų paskirtis aiški.
Kai kalbame apie dovanas, gimtadienius, Kalėdas ir sumas, kurias vaikai gauna iš senelių bei draugų, patarčiau leisti vaikams patiems leisti, planuoti ar taupyti tuos pinigus. Leisti klysti, tačiau būti šalia ir reflektuoti, kas nutiko.
Galbūt vaikas nusipirko ne tai, ko iš tiesų norėjo, galbūt žaislas labai greitai sulūžo ir vertėjo ilgiau pataupius investuoti į tvaresnį sprendimą? Tik patys klysdami, jie išmoks priimti tinkamus finansinius sprendimus, kurie bus reikalingi realiame gyvenime“, – sakė J. Cvilikienė.
Kišenpinigiai: kiek ir kada?
Kišenpinigiai – tema, kuri tėvams ir vaikams išlieka aktuali iki pat pilnametystės. Skaitytoja, kurios dukra mokosi penktoje klasėje, teiravosi, ar reikia patarti vaikui, kaip juos išleisti? J. Cvilikienė patarė ir kaip apspręsti vaikui duodamų pinigų sumą.
„Nuolat atliekame apklausas šia tema. Lietuvoje – paradoksali situacija. Kol vaikai dar nedideli, tėvai papildomoms jų išlaidoms skiria nedideles sumas ir gana daug apie tai kalbasi: klausia, kur išleido, kaip sekėsi suplanuoti savaitės biudžetą ir panašiai. Bet. Kuo vaikai vyresni, tuo skiriama suma didesnė, o pokalbių apie finansus šeimoje – vis mažiau ir mažiau.
Nereikėtų visko kontroliuoti, tačiau klausti, kur išleido pinigus, teirautis, ar jų užteko – tai yra būtina. Jei matote, kad vaikui sudėtingai sekasi planuoti išlaidas visai savaitei, vertėtų duoti pinigų kasdien.
O jeigu vaiko savarankiškumas pakankamai didelis, tikrai galima pinigų davimą išretinti iki mėnesio. Tada jie išmoks gyventi taip, kaip gyvena suaugę – juk atlyginimą gauname kartą per mėnesį“, – modelį nurodė ekspertė.
Už žolės pjovimą – pinigai
Kitas tėvams labai aktualus klausimas – geras ar blogas pasirinkimas yra mokėti vaikams už namų ruošą? Tėvai rūpinasi, ar toks mokėjimas netaps ydingu įpročiu, kai vaikas net savo kambario nesusitvarkys, negavęs tam tikro užmokesčio.
„Čia labai reikalingas balansas ir sveikas protas. Taip pat – tėvų tradicijos. Kiek man teko domėtis, pasaulyje turime dvi ryškias tendencijas. Rytuose tėvai vengia su mažais vaikais kalbėtis apie pinigus, juo labiau mokėti už darbus. O vakariečiai pradeda labai anksti ir kalbėtis, ir verslumą skatinti, ir mokėti už žolės pjovimą ir panašiai. Lietuviai yra kažkur per vidurį.
Mūsų šeimoje sutarta taip. Kiekvienas turime savo pareigas, visi gyvename bendruose namuose ir atliekame jas neapmokamai. Na, o papildomi darbai gali būti už tam tikrą atlygį.
Pavyzdžiui, jei vyresnėlis sūnus padeda mažesniajam ruošti pamokas, galima aptarti, kiek tai papildomai kainuotų. Galbūt tai bus naudinga ir šeimai, nes nereikės samdyti korepetitoriaus, ir sūnui, kuris uždirbs pinigų. Tad reiktų tiesiog sutarti, kokios paslaugos ir kokia suma būtų apmokęstinamos“, – patarė J. Cvilikienė.
Kaip visada būti saugiam
Tėvams jų vaikai – ir suaugę vaikai. Padėti norisi ir vyresniam. Finansų instituto vadovė atsakė, kaip padėti vaikui pereiti į suaugusiojo finansinį gyvenimą ir kokia galima tėvų pagalba, kai vaikas studijuoja. O kai studijos kaip ir baigiasi, bet pinigus tėvai vis dar siunčia – kaip perkelti vaiką nuo tėvų piniginės į savarankiškąją?
„Reikėtų, kaip jau minėjau, vaikus pakankamai anksti įtraukti į finansinį planavimą. Suvokimas, iš kur atsiranda pinigai, kaip jie paskirstomi ir kiek kas kainuoja, padės realiau suvokti situaciją. Studentai antrame, trečiame kurse dažnai pradeda dirbti patys. Tėvai galėtų stumtelėti vaikus, kad šie pradėtų užsidirbti ir suvoktų, ką tas darbas reiškia.
Vaikams reikia žinoti ir tai, kiek laiko tėvai galės padėti jiems išsilaikyti. Juk išleisti vaiką į mokslus – iššūkis“, – pabrėžė J. Cvilikienė.
Apibendrindama ekspertė paminėjo finansinio raštingumo klaidą, tipinį mąstymą, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį.
„Nereikėtų bijoti pasakyti, kad finansinio raštingumo žinių trūksta ir patiems suaugusiesiems. Labai noriu pasakyti, kad finansiškai neraštingas žmogus – labai pažeidžiamas žmogus. Reikia nebijoti pripažinti, kad turime trūkumų, žinių spragų ir taisytis.
Visi žinome klaidingų, bet įsiėdusių posakių: „Geriau būsiu vienas, bet teisus“, „Visi verslininkai – spekuliantai“. Tokius įsitikinimus reiktų rauti lauk iš savo galvos ir kalbos. Reikia kalbėtis su vaikais. Pasaulis keičiasi. Uždirbti, taupyti ir būti finansiškai raštingam – turime tą daryti. Tai ir bus mūsų saugumo garantas visais laikais“, – paaiškino J. Cvilikienė.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.